Iškepti vaflinių blynų turbūt mokėtų kiekvienas, bet tai padaryti pagal autentišką receptą – kažin ar dažnas. Mociškių bendruomenės pirmininkas Darius Tamulis apie vaflinių blynų senovinius receptus žino išties nemažai, mat gamindamas pagal Mažosios Lietuvos tradicijas, jis kaip amatininkas įgijo šio tradicinio patiekalo gaminimo sertifikatą.

Šis Darias Tamulio surastas virdulys buvo prastos būklės, bet restauruotas naudojamas pagal paskirtį.

Susidomėjo kulinariniu paveldu
D. Tamulis Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu susidomėjo metalo laužo supirktuvėje radęs senovinę vafliniams blynams kepti skirtą keptuvę, kurią vėliau restauravo. Pasidomėjęs šio patiekalo istorija, jis kieme pasistatė senovinę krosnį ir pabandė senovės papročiu išsikepti blynų. Pirmieji blynai žinoma buvo ne tik prisvilę, bet ir su rūdimis nuo keptuvės… Bet istorija tuo nesibaigė.
Iš plytų sumūrytoje krosnyje šiuos blynus kepti nebuvo patogu – reikėjo lankstytis, kaminas prastai traukė, todėl buvo daug dūmų. Dariui kilo mintis susimeistrauti lengvesnę kilnojamą krosnelę. Su nagingų meistrų – pagėgiškių Broniaus Juciko ir Jono Paleckio pagalba bei patarimais, jam pavyko šią idėją įgyvendinti. Taip radosi blynkepė ant ratų.
Besižvalgydamas senų blynų tešlos receptų, entuziastas kreipėsi į Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistę Aksaverą Mikšienę, kuri domisi Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu. Ji renka įvairių senovinių patiekalų receptus, domisi čia gyvenusių žmonių mitybos ypatumais, tradicijomis.
Etninės kultūros specialistė Dariui padėjo susisiekti su Ane Paldavičiene Štriekis, kuri taip pat turėjo originalią vaflinių blynų keptuvę ir puikiai išmanė šio patiekalo gaminimo ypatumus. Ji ne tik prisiminė, kaip tokius blynus jai mama kepdavo, bet ir svečius jais pavaišino, dar ir receptu pasidalijo.
Pasak A. Mikšienės, autentiškų žinių apie kulinarinį šio krašto paveldą ji gauna iš čia gyvenusių žmonių palikuonių, kurie jau patys yra sulaukę garbaus amžiaus, bet vis dar mena savo tėvų ir senelių papročius bei tradicijas. Tai itin svarbu, nes vėliau reikia įrodyti, kad tavo gaminys gali vadintis kulinariniu paveldu.

Sertifikuoti šio krašto vafliniai blynai.

Mobili virtuvė
A. Paldavičienė Štriekis svečiams parodė, kaip reikia taisyklingai autentiškoje keptuvėje kepti vaflinius blynus, kad jie neprisviltų ir būtų traškūs – blyną reikia padėti taip, kad iš apačios eitų karštas oras. Atvykėliai viską nufotografavo, pasakojimą įsirašė ir net filmavo.
„Atrodo žinojome, kaip paprastai kepti vaflinius blynus, bet nuvykę pas A. Paldavičienę Štriekis sužinojome įvairių smulkmenų ir supratome, kad tai toli gražu nėra taip paprasta, norint paruošti autentišką patiekalą pagal visas tradicijas. Smagu, kad amatininkai domisi mūsų krašo paveldu ir siekia turėti sertifikatą“, – sakė A. Mikšienė.
Vėliau visi dokumentai ir detaliai aprašyta vaflinių blynų gaminimo istorija pagal nustatytus reikalavimus buvo pateikta Žemės ūkio ministerijai. Ten sudaryta komisija sprendė, ar visa tai atitinka kulinarinio paveldo reikalavimus.
Dabar amatininkas D. Tamulis, įgijęs kulinarinio paveldo sertifikatą, gali ne tik įvairiuose renginiuose pagal autentišką receptą kepti vaflinius blynus, bet ir kitus šio amato pamokyti. Pastaruoju metu jis įsigijo ne vieną autentišką keptuvę vafliniams blynams čirškinti.
Su Mociškių bendruomenės nariais jis įvairiuose renginiuose žmones vaišina tradiciniais šio krašto senoviniais patiekalais.

Tradiciniams Mažosios Lietuvos vafliniams blynams kepti amatininkas naudoja mobilią krosnelę ant ratų.

„Esu labai dėkingas Pagėgių kultūros centrui, nes su jo pagalba pavyko gauti daug naudingos ir vertingos informacijos apie Mažosios Lietuvos kulinarinį paveldą. VVG „Pagėgių krašto“ rūpesčiu Mociškių bendruomenei pavyko įsigyti didelės talpos puodų šiupiniui virti, didelę palapinę bei dar vieną krosnį. Turime visiškai sukomplektuotą mobilią virtuvę ir galime dalyvauti įvairiuose renginiuose, jų dalyviams pasiūlydami įvairių, pagal senąsias tradicijas pagamintų patiekalų. Pagal Evos Jankutės autentišką receptą mokausi gaminti šišioniškių šiupinį ir planuoju įgyti šio patiekalo, kaip tradicinio gaminio, sertifikatą“, – pasakojo D. Tamulis.
Per 90 receptų
Pasak A. Mikšienės, besidomėdama kulinariniu paveldu, ji pastebėjo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose patiekalų receptai yra gana panašūs, bet skiriasi jų ruošimo būdai bei kai kurios sudėtinės dalys. Kalbėdama apie Mažąją Lietuvą, iš įdomesnių patiekalų ji išskyrė duoną su lašinukais. Tradiciškai kepant duoną būdavo vienu metu kepama keletas kepalų ir tik į vieną dėdavo lašinukų. Būtent pastarasis ir būdavo tiekiamas į stalą, kai užsukdavo svečiai.
Ji taip pat sužinojo apie receptą, kai duona būdavo kepama su bulvių koše, kad minkštesnė būtų. Mažojoje Lietuvoje taip pat buvo populiaru ruošiant kiaulienos nugarinę, ją apipjaustyti ir apdėti lašiniais. Nugarinę ne kepdavo, bet rūkydavo. Lašiniai pridėdavo savotiško skonio ir suteikdavo patiekalui kontrastingos išvaizdos.
Beieškant kulinarinio paveldo receptų, A. Mikšienei viena senolė papasakojo apie ožkos mėsos ruošimą. Mėsa būdavo apverdama, o vėliau kepama ir įgaudavo savotišką, gerą skonį. Tada populiariausia mėsa būdavo aviena, bet ji turi savotišką kvapą, o ožiena jo neturėdavo.
Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė A. Mikšienė jau yra surinkusi per 90 autentiškų Mažosios Lietuvos patiekalų receptų. Dauguma patiekalų nufotografuota, bet nemažą dalį dar reikia pagaminti ir įamžinti. Pasak A. Mikšienės, ji puoselėja idėją išleisti Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo knygą. Jei viskas gerai klosis, toks leidinys turėtų pasirodyti jau šiais metais.

Simonas SKUTULAS