Mirusių artimųjų pelenus bus galima išbarstyti upėse ir Baltijos jūroje

Kolumbariumo nišos bus skiriamos nemokamai. Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.

 

Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui pritarė Seimas. Parlamentas taip pat nutarė, jog kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos bus skiriamos neatlygintinai.

Šito įstatymo tikslas yra reglamentuoti aiškiau tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė žmonėms su savo artimuoju atsisveikinti legaliai, tą padaryti netrikdant kitų žmonių ramybės, todėl pasirinkti 5 kilometrai nuo Baltijos jūros kranto yra tas vidurkis, kuris yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Parlamentarai taip pat pritarė, kad laidojančiais asmenimis, kuriems tenka visa atsakomybė įgyvendinti mirusiojo valią, galėtų tapti ne tik žmonių sutuoktiniai, bet ir partneriai. Ši pataisa gali būti svarbi tiek nesusituokusioms heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms. Paprastai mirusiojo valią įgyvendina arba specialiai šiam tikslui paskirtas asmuo, arba testamentą vykdantis asmuo, arba mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai, įtėviai, o jeigu tokių nėra – kiti artimi giminaičiai.

Aplinkos ministerija savo siūlymais nustatė reikalavimus, kuriuos turi atitikti įmonė, siekianti gauti kremavimo veiklos licenciją, atsisakė nuostatų dėl kremavimo veiklos licencijos dublikato išdavimo, patikslino kai kuriuos straipsnius, apibrėžė, kas yra ekshumavimas ir kada bei kieno prašymu jis atliekamas, taip pat pateikė kitų siūlymų. Šiems ministerijos siūlymams Seimas pritarė.

Parengta pagal Seimo inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite