Ministras ir jo palyda kalbėjo apie pinigus

Šilutės r. savivaldybėje apsilankęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas ir Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis susitikime su Savivaldybės darbuotojais, policininkais ir ugniagesiais kalbėjo apie ES paramą, kurios tikimasi sulaukti antrame etape, atsakinėjo į užduotus klausimus. Kartu su jais į Šilutę atvyko LR Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.

Prie Savivaldybės vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską pasitiko ir palydėjo Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius.

Tik atvykęs vidaus reikalų ministras įteikė iš ministerijos atsivežtą suvenyrą jį pasitikusiam Savivaldybės mero pavaduotojui Virgilijui Pozingiui ir iš karto pasiūlė pradėti dalykinę kalbą. Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas uždavė jau daug metų kartojamus klausimus: ar bus pradėta statyti estakadą į Rusnę ir toliau vykdoma Pasirengimo potvyniui programa? Jis sakė, kad šiais metais susiklostė pavojinga padėtis, nes kariškiai potvynio metu begali skirti tik vieną amfibiją, kuria Šilutei tektų dalytis su Pagėgiais. Didesnio pravažumo autobuso MAN, kuriam jau 35 metai, išlaikymas taip pat reikalauja daug išlaidų remontui, nes detalių sunku gauti ir jos yra brangios. Anot R. Renčeliausko, Pamario gyventojams labai pasisekė, kad potvynio šiemet nebuvo, nes verstis apsemtose vietovėse su viena amfibija būtų buvę sudėtinga. Jis teiravosi ministro apie galimybę įsigyti naują amfibiją.
Atsakydamas į R. Renčeliausko pateiktus klausimus, D. Barakauskas sakė, kad visos suminėtos bėdos yra gerai žinomos. Ir nors Vidaus reikalų ministerija Vyriausybėje kuruoja apie 50 sričių, vidaus reikalų ministras – ne premjeras, todėl labai daug pažadėti jis negalįs.
Pasak D. Barakausko, galima tikėtis, kad pasinaudojant ES parama ir Vidaus saugumo fondu pavyks įsigyti naują amfibiją, tačiau daugiau žadėti jis nesiryžo. Dėl sutrikusios tarptautinės prekybos su Rusija ir Ukraina blogėjanti šalies ekonominė padėtis. Todėl visos pastangos pirmiausia bus dedamos galimiems nuostoliams kompensuoti.
Kol kas nepavyko priimti ir Potvynio zonos įstatymo, suteikiančio daugiau savarankiškumo potvynio zonoje esančioms savivaldybėms. Ministras žadėjo aptarti R. Renčeliausko iškeltus klausimus Vyriausybėje.
Atsakydamas į Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Balvočiaus klausimą, kas turi rūpintis dabar valdžios įstaigose naudojamų serverių apsauga nuo kibernetinių atakų ir pavienių kompiuterinių chuliganų, ministras paaiškino, kad tai – paslaugas teikiančių privačių bendrovių rūpestis.
Susitikime daugiausiai dėmesio skirta ES struktūrinės paramos gavimui ir panaudojimui. Apie tai labai daug pasakojo ir pats vidaus reikalų ministras ir kartu atvykęs Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis. Jie aiškino, kad pagal 2014-2020 m. ES paramos planą keičiami prioritetai. Mažiau lėšų bus skiriama kelių priežiūrai, turizmui, žemės ūkio plėtrai. Daugiausiai dėmesio šiame paramos etape sutelkiama smulkiam ir vidutiniam verslui remti, gyvenimo kokybei gerinti ir socialinės bei ekonominės atskirties tarp didžiųjų miestų ir kaimiškųjų vietovių mažinti.

Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis kalbėjo apie besibaigiantį 2007-2013 m. ir laukiamą 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų paramos etapą.

Šilutė gali būti pripažinta tiksline teritorija savivaldybių centrų ir miestų, kur gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, grupėje. Šiai grupei numatoma skirti 382 milijonus litų ES paramos. Preliminariais duomenimis, Šilutė atitinka tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus (neigiamų demografinių pokyčių, mažo ekonominio aktyvumo ir užimtumo struktūros). Planuojama, kad tikslines teritorijas VRM galės išskirti gegužės mėnesį. Šilutei pirminiu vertinimu šiame etape tektų apie 25-28 mln. Lt apleistų teritorijų pritaikymui naujai veiklai ir investicijoms, miestų centrų ar gyvenamųjų rajonų gaivinimui, kompleksiškai sutvarkant viešąją infrastruktūrą.
VRM taip pat administruos paramą, skirtą miestų ir kaimo vietovių nuo 1000 iki 6000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) infrastruktūrai tvarkyti. Tam numatyta 165 milijonų litų ES paramos lėšų. Galimos tikslinės teritorijos Šilutės rajono savivaldybėje tokiai paramai gauti – Švėkšna (galima parama iki 3,6 mln. Lt), Žemaičių Naumiestis (iki 3,4 mln. Lt), Rusnė (iki 1,5 mln. Lt) ir Traksėdžiai (iki 3 mln. Lt). Kiek lėšų bus skirta, priklausys nuo regiono plėtros tarybos sprendimų.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite