Pažintinės kelionės po Lietuvos savivaldybes metu Šilutę su talkininkais aplankė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Savivaldybėje jis papasakojo apie būsimas investicijas, o Šilutės miškų urėdijoje išklausė girininkų bėdų ir pasveikino jubiliatą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas (kairėje) 65 jubiliejaus proga pasveikino Šilutės girininką Edvardą Dvylį, centre – Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius.

Renovacija, komunalinės atliekos ir vandentvarka
Tai pagrindinės sritys, kur planuojama investuoti apie 1,06 milijardo eurų. Iš ES sanglaudos fondų ir dar šiek tiek iš šalies biudžeto gautas lėšas skirstys būtent Aplinkos ministerija. Šilutės r. savivaldybėje daugiausiai apie tai kalbėjo pats ministras Kęstutis Trečiokas ir jo pavaduotojas Linas Jonauskas. Svečiai teigė, kad lėšas, kurias gausime 2014-2020 metais, reikia įsisavinti racionaliai, nes europinių pinigų srovelė vis silpnėja ir greitai iš paramos gavėjų patys tapsime teikėjais. Keičiasi finansavimo metodai. Jeigu anksčiau didžiąją dalį lėšų gaudavome kaip neatlygintiną paramą, įgyvendinant projektus pridėdami savo lėšų, dabar daugiau pinigų ateis paskolų pavidalu ir reikės pasvarstyti, kaip jas grąžinti.
Viena iš svarbiausių krypčių išlieka daugiabučių namų renovacija. Tam per paramos laikotarpį numatoma skirti 281 milijoną eurų, dar beveik 60 mln. skirs visuomeniniams pastatams renovuoti. Ministras sakė, kad šiuo metu renovacijos mastai yra tokie, kad jie ekonomikai kompensuos nuostolį, kurį Lietuva patyrė dėl Rusijos sankcijų. Žmonių nebereikia agituoti atnaujinti savo būstus, pamatę kitų pavyzdį, nori geriau gyventi ir patys. Pirmieji pradėję renovuoti gavo 40 proc. paramą, einantiems iš paskos buvo žadėta 30 proc. parama, tačiau ministras sakė, kad paskaičiavus lėšas matosi, kad pavyks skirti šiek tiek daugiau. Pradedama rengti ištisų kvartalų renovavimo projektus.
Tvarkant komunalines atliekas, svarbiausia – jų rūšiavimas. Atsiras naujų konteinerių aikštelių gyvenvietėse, konteinerius dalys individualių namų gyventojams. Ministras sakė, kad graudu ir gėda, jog niekaip nesugebame tinkamai sureguliuoti buitinių atliekų apskaitos. Skirtingų šaltinių duomenys skiriasi, o tai sunkina kontrolę ir apsisprendimą, kokių priemonių būtina imtis. Svečias sakė, kad, įgyvendinus visas numatytas priemones, įvairių komunalinių mokesčių našta gyventojams sumažės.
Apie 300 mln. eurų bus skirta vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūrai tobulinti. Praėjusiame etape buvo tvarkomas per 2000 gyventojų turinčių gyvenviečių vandens ūkis, dabar bus atsigręžta į nuo 200 iki 2000 gyventojų turinčias vietoves. Dabar bus leidžiama ne tik įrenginėti naujus vandens tiekimo ir kanalizavimo tinklus, bet ir tvarkyti senuosius. Tiesa, konkursuose galės dalyvauti tik licencijuotos vandentvarkos įmonės.
2014-2020 metais numatoma išvalyti ir sutvarkyti 7-8 ne mažesnio kaip 50 ha ploto vandens telkinius, bus rūpinamasi Baltijos jūros švara, nupirkta naftos produktų surinkimo iš vandens įrangos.
Paklaustas, ką daryti su Pakalnės upe, kur rengiamas uostas, bet dėl upės seklumo juo negalima naudotis, o aplinkosaugos reikalavimai draudžia gilinti vagą, ministras sakė, kad išeitį gal ir pavyks surasti. Tik vietoj gilinimo darbus reikėtų perkvalifikuoti kaip upės valymo. Tinkamai teisiškai traktuojant, upę pagilinti galima. Išgirdęs, kad seklėjančios Nemuno žiotys didina potvynius, K. Trečiokas pažadėjo, kad upės vaga bus valoma.

Šilutės miškų urėdijos darbuotojai teiravosi ministro ir jo palydos kaip įstatymų numatytą tvarką suderinti su jų darbo specifika.

Žvėrys ir automobiliai
Daugiau bendromis frazėmis kalbėjęs Savivaldybėje, ministras su kolegomis visai kitaip prabilo Šilutės miškų urėdijoje, kur jį pasitiko šios įstaigos darbuotojai. Pajuokavęs, kad jo kelionė tik pažintinė, urėdijos nereformuos ir darbuotojų skaičiaus nemažins, ministras surimtėjo ir be ilgų kalbų paprašė užduoti rūpimų klausimų.
Girininkai sakė, kad įrengus automobiliuose palydovines stebėjimo priemones, jie tapo Darbo teisės pažeidėjais. Pasibaigus nustatytoms darbo valandoms, automobiliai turi stovėti darbovietėje. Tačiau jiems reikia važiuoti į miškus įvairiomis dienomis ir įvairiu paros metu. Mokesčių inspekcija taip pat neglosto, kai jiems užmokestis mokamas už ne darbo metu atliktą veiklą. Pareiškęs, kad nereikia būti šventesniems už popiežių, ministras ir jo pavaduotojas sakė, kad į automobilių naudojimo laiką bus žiūrima lanksčiai, apginsiąs ir nuo Mokesčių inspekcijos. Nieko baisaus, jeigu girininkas automobilį laikys prie namų, ar prie parduotuvės maisto nusipirkti stabtels. Tačiau bus stebima, kad nebūtų piktnaudžiavimo, nes kai kuriose urėdijose aptikta, kad automobilių odometrus net po 150 tūkstančių kilometrų suko atgal, kitur, pradėjus kontroliuoti rimčiau, kuro sąnaudos sumažėjo 30 procentų…
Aptarta laukinių žvėrių pertekliaus problema. Girininkai sakė, kad jie ne žvėrių žudikai, tačiau reikia kovoti su bebrų ir kanopinių žvėrių pertekliumi. Bebrų sumažinti pavyktų leidus juos medžioti su naktinio matymo prietaisais arba apšviečiant medžioklės vietą. Įstatymai ir tarptautiniai įsipareigojimai tai draudžia. Kanopinių žvėrių skaičių reikėtų reguliuoti nustatant didesnius jų medžiojimo limitus.
Ministerijos galvos pažadėjo kreiptis į teisininkus, kad šie bandytų rasti išeitį. Susitikimo pabaigoje aplinkos ministras 65-ojo jubiliejaus proga pasveikino ilgametį Šilutės girininką Edvardą Dvylį.

Vaidotas VILKAS