Ministerija rekomenduoja vėlinti lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo laiką

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais parengė siūlymus savivaldybėms ir mokykloms dėl tarpinių patikrinimų organizavimo ir vienuoliktokų mokymosi krūvio reguliavimo. Ministerija rekomenduoja neskirti vienuoliktokams kontrolinių darbų, projektinių ar kitokių atsiskaitymų prieš tarpinius patikrinimus, po jų ar tuo labiau tą pačią dieną. Tai padėtų tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį.

Taip pat rekomenduojama mokykloms valanda pavėlinti lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo kalbėjimo dalies laiką balandžio 2-5 dienomis, jei bendruomenė dėl to sutaria. Dėl šio patikrinimo valandos mokyklos gali spręsti laisvai, kai kurios mokyklos jau ir dabar numato pradėti patikrinimus 9 val., mat bus įvestas vasaros laikas ir pirmiesiems mokiniams, kurie turės laikyti kalbėjimo dalį ryte, gali būti sunkiau susikaupti.

Atsižvelgiant į mokinių siūlymus svarstoma ir dėl laiko, kada rezultatu nepatenkinti mokiniai iš naujo galėtų laikyti tarpinius patikrinimus. Pagal dabartinę tvarką rezultatu nepatenkinti III klasės gimnazistai galėtų perlaikyti patikrinimus kitais mokslo metais kartu su kitų metų III klasės gimnazistais ir pasirinkti geresnį įvertinimą. Tačiau kartu su švietimo bendruomene dar tariamasi dėl patogiausio laiko.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite