Spalio 1 d. minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ja skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti pagarbą senstančiam žmogui. Šia proga kviečiame pažvelgti į tai, kaip šiuo metu gyvena senjorai Lietuvoje ir kokia ateitis laukia būsimų senjorų.

„Daugeliui senatvė ilgą laiką asocijavosi su materialiniu nepritekliumi, silpstančia sveikata, sumažėjusiu aktyvumu. Visgi, galima pastebėti, kad žmonių požiūris ir gyvenimo būdas keičiasi. Pensinis amžius vis dažniau yra suvokiamas kaip savotiškas asmenybės renesansas, nes atsiradęs laisvas laikas įprasminamas naujais pomėgiais, darbais ar net pasiekimais“, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ UAB vadovė.

Senjorai gyvena turiningiau

Remiantis statistiniais duomenimis, vyresnio amžiaus žmonės gyvena vis turiningiau ir įdomiau. Daugėja besinaudojančių įvairiomis technologijomis, norinčių studijuoti ir aktyviai dalyvaujančių kultūriniame gyvenime.

Pernai beveik kas antras 65–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojas naudojosi internetu – rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tuo metu, remiantis naujausia turima 2015 m. Eurostato statistika, virš 40 proc. lietuvių senjorų per pastaruosius 12 mėn. bent kartą lankėsi kultūros įstaigoje arba renginyje.

„Naujausias Jungtinių Tautų Organizacijos rengiamas Aktyvaus senėjimo indeksas rodo, kad Lietuvos balas 2010–2018 m. paaugo nuo 30,2 iki 33,4. Nors vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio (35,7 balo), gerėjantis indekso balas rodo, kad senjorai gyvena vis aktyviau, ieško būdų įsitraukti į aktyvią socialinę ir kultūrinę veiklą. Jų aktyvumą rodo ir tai, kad Lietuvoje veikia beveik 70 trečiojo amžiaus universitetų“, – komentuoja L. Načajienė.

Visuomenė gyvena vis ilgiau

Dėl tobulėjančios medicinos ir besikeičiančios gyvensenos žmonės Lietuvoje gyvena ne tik turiningiau, bet ir ilgiau. Eurostato duomenimis, 2010–2020 m. vidutinė gyvenimo trukmė mūsų šalyje išaugo 3 metais – nuo 73,3 iki 76,5 metų. Tuo pačiu Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad medianinis šalies gyventojų amžius, t. y. amžiaus riba, skirstanti visus gyventojus į dvi, skaičiumi vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes, 2009–2020 m. pailgėjo 5 metais, iki 44 metų.

„Lietuva sensta ir kol kas nematome jokių ženklų, kurie rodytų šios tendencijos pakitimų. Tai nėra tik mūsų šalies problema – sensta visas Vakarų pasaulis. Ateityje dirbantiesiems neišvengiamai teks išlaikyti vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, ir tą supranta daugelis valstybių“, – sako L. Načajienė.

Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugelyje pasaulio šalių keliama pensinio amžiaus riba. Lietuvoje senatvės pensijos amžiaus kartelė 2027 m. tiek vyrams, tiek moterims sieks 65 metus. Tačiau nors į pensiją išeisime vėliau, tikėtina, kad joje praleistas laikas žymiai nesutrumpės.

„Jau šiandien Lietuvoje 65-erių sulaukę vyrai vidutiniškai dar gyvena 14,5 metų, o moterys – net 19,7 metų. Tai reiškia, kad net ir išėjus į pensiją, mūsų dar laukia ilgas gyvenimo tarpsnis, kuriam reikėtų pasiruošti iš anksto“, – teigia pensijų ekspertė.

Pensijos ir atlyginimai augo netolygiai

Ilgesnė gyvenimo trukmė bei aktyvesnis senjorų įsitraukimas į socialinį ir kultūrinį gyvenimą, reiškia didesnių pensijų poreikį. Tačiau Lietuvoje pensijos, palyginti su vidutinio šalies darbo užmokesčiu, kol kas auga netolygiai.

„Dėl gerėjančios ekonominės situacijos pastarąjį dešimtmetį šalyje didėjo ir pensijos, ir atlyginimai. Visgi, vidutinis darbo užmokestis pakilo net 1,6 karto labiau nei vidutinė pensija. Tad išlieka didelis atotrūkis – vidutinė pensija tesudaro apie 40 proc. vidutinio atlyginimo dydžio, o palaikyti pensijų augimą ateityje gali būti sudėtingiau dėl sparčiai senstančios visuomenės“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Pasak ekspertės, norint išėjus į pensiją gyventi patogiai, rekomenduojama gauti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją. Visgi, jeigu santykis tarp pajamų ir vidutinės pensijos ateityje išliks toks pat kaip šiemet, tuomet ateityje valstybės suteikiama, vadinamoji „Sodros“ senatvės pensija sudarys vos apie 30–40 proc. dabartinio šalies gyventojo pajamų dydžio.

„Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, tikėtina, kad ši suma gali paaugti iki 40–50 proc. prieš tai buvusių pajamų. Likusią dalį potencialiai gali užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Visgi kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi“, – sako L. Načajienė.

Apie UAB „Luminor investicijų valdymas“

Lietuvos banko duomenimis, 2020 metais (imtinai) pagal valdomą II pakopos pensijų fondų turtą UAB „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,7 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias II pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą III pakopos pensijų fondo turtą įmonė užėmė pirmą vietą rinkoje ir turėjo virš 40 proc. III pakopos pensijų fondų rinkos dalies.

Kaupdamas pensijų fonduose patiri investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavai. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. „Luminor investicijų valdymas“ investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdamas sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažink su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo UAB „Luminor investicijų valdymas“.

Greta Jankaitytė