Miego trūkumo epidemija. Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega nepakankamai

Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

miegas„Daugeliui vis dar atrodo, kad jeigu trumpiau miegosime, turėsime daugiau laiko padaryti viskam, ką norime. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai miegame 6 arba mažiau valandų, mūsų produktyvumas gali kristi net iki 30 proc., kūrybiškumas – iki 60 proc. Taip pat, dirbame lėčiau, darome 2–3 kartus daugiau klaidų. Mūsų dėmesys, atmintis, nuotaika ir reakcijos laikas suprastėja, turime mažiau energijos ir motyvacijos, esame ne tokie atsparūs stresui“, – miego trūkumo pasekmes vardina neuromokslininkė.

Pasak jos, neišsimiegojus jaučiamas poveikis ir fizinei sveikatai, pavyzdžiui, imunitetui: „Vienas tyrimų atskleidė, kad žmonėms, kurie dvi savaites naktimis miegojo trumpiau nei 7 valandas, net tris kartus išaugo tikimybė susirgti sloga. Be to, nepakankamai miegodami sergame sunkiau ir ilgiau, sudėtingiau pasveikti.“

Mažiau miegosime – daugiau nuveiksime?

L. Bojarskaitė sako, kad miegui kas naktį reikėtų skirti 6–8 valandas arba 7–9 valandas, jei skaičiuotume ir tai, kiek užtrunka užmigti. Tačiau naujausios apklausos apie gyventojų miego įpročius duomenimis, beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega vos šešias valandas arba dar mažiau.

„Gyventojai pripažįsta miego sąskaita dirbantys ar besimokantys (27 proc.), besinaudojantys socialiniais tinklais ar naršantys internete (26 proc.), žiūrintys filmus ir serialus (24 proc.). Tarp pagrindinių nepakankamo miego priežasčių respondentai nurodo ir ramybės neduodančias mintis apie darbus ir kitus įsipareigojimus bei su tuo susijusius rūpesčius, rūpinimąsi vaikais ar kitais šeimos nariais“, – vardija tyrimą Lietuvoje inicijavusios IKEA rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Tuo tarpu miego mokslininkė L. Bojarskaitė tokius rezultatus aiškina tuo, kad vis dar gyvename visuomenėje, kurioje skatinamas persidirbimas, o žmogaus vertė dažnai matuojama pagal jo pasiekimus.

„Miegas aukojamas dėl darbo ar pramogų, patiriant nerimą, kad kažką praleisime arba nespėsime pasiekti. Angliškai šis reiškinys vadinamas FOMO („fear of missing out”). Tačiau tyrimai įrodo, kad neskirdami pakankamai laiko miegui, mes švaistome laiką darbus atlikdami lėčiau ar net juos perdarydami dėl klaidų, nesimėgaujame tuo, ką darome. Tik gerai išsimiegoję būname produktyvūs ir motyvuoti. Tada esame pajėgūs nuveikti daugiau, atlikti užduotis kokybiškiau ir greičiau. Tad galima teigti, jog miegas yra investicija į rytojų“, – sako neuromokslininkė.

Pasak jos, sudėtingų receptų ieškoti nereikia. Svarbiausia – skirti miegui rekomenduojamą valandų skaičių ir kasdien tuo pačiu metu eiti miegoti ir keltis, įskaitant laisvadienius. Mat taip treniruojame savo smegenis lengvai užmigti ir kokybiškai miegoti.

Pabuskite! Metas išsimiegoti

„Daugeliui miegas asocijuojasi su poilsiu ir atsipalaidavimu – net 3 iš 4 gyventojų apklausoje nurodo, kad miegas jiems yra būtinas, norint jaustis sveikiems, laimingiems ir sėkmingiems gyvenime, tačiau iš kitų atsakymų matome, kad dažnu atveju prioritetas realybėje atitenka įvairiems įsipareigojimams ar net pramogoms. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai tenka reklamuoti miegą ir priminti žmonėms, kad gražesnis kasdienis gyvenimas prasideda nuo gero miego“, – sako J. Juodzevičienė.

Pasitelkdama mokslininkus ir kitus savo sričių ekspertus, IKEA naujus finansinius metus pradeda kampanija „Pabuskite! Metas išsimiegoti“, kuria siekiama atkreipti visuomenės ir savo darbuotojų dėmesį į gero, reguliaraus miego svarbą.

„Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad neišsimiegoję esame mažiau patenkinti gyvenimu, darome daugiau klaidų, mums sunkiau bendrauti su kitais žmonėmis, komandos nariais, klientais. Todėl kalbėti apie miego svarbą mums aktualu ir kaip prekės ženklui, kuris pasisako už gražesnį gyvenimą namuose, ir kaip darbdaviui, kuris rūpinasi savo darbuotojais, jų darbo ir gyvenimo balansu“, – sako IKEA atstovė.

Reprezentatyvią internetinę apklausą IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2024 m. liepos mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18–74 m.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite