Miego trūkumo epidemija. Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega nepakankamai

Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

miegas„Daugeliui vis dar atrodo, kad jeigu trumpiau miegosime, turėsime daugiau laiko padaryti viskam, ką norime. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai miegame 6 arba mažiau valandų, mūsų produktyvumas gali kristi net iki 30 proc., kūrybiškumas – iki 60 proc. Taip pat, dirbame lėčiau, darome 2–3 kartus daugiau klaidų. Mūsų dėmesys, atmintis, nuotaika ir reakcijos laikas suprastėja, turime mažiau energijos ir motyvacijos, esame ne tokie atsparūs stresui“, – miego trūkumo pasekmes vardina neuromokslininkė.

Pasak jos, neišsimiegojus jaučiamas poveikis ir fizinei sveikatai, pavyzdžiui, imunitetui: „Vienas tyrimų atskleidė, kad žmonėms, kurie dvi savaites naktimis miegojo trumpiau nei 7 valandas, net tris kartus išaugo tikimybė susirgti sloga. Be to, nepakankamai miegodami sergame sunkiau ir ilgiau, sudėtingiau pasveikti.“

Mažiau miegosime – daugiau nuveiksime?

L. Bojarskaitė sako, kad miegui kas naktį reikėtų skirti 6–8 valandas arba 7–9 valandas, jei skaičiuotume ir tai, kiek užtrunka užmigti. Tačiau naujausios apklausos apie gyventojų miego įpročius duomenimis, beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega vos šešias valandas arba dar mažiau.

„Gyventojai pripažįsta miego sąskaita dirbantys ar besimokantys (27 proc.), besinaudojantys socialiniais tinklais ar naršantys internete (26 proc.), žiūrintys filmus ir serialus (24 proc.). Tarp pagrindinių nepakankamo miego priežasčių respondentai nurodo ir ramybės neduodančias mintis apie darbus ir kitus įsipareigojimus bei su tuo susijusius rūpesčius, rūpinimąsi vaikais ar kitais šeimos nariais“, – vardija tyrimą Lietuvoje inicijavusios IKEA rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Tuo tarpu miego mokslininkė L. Bojarskaitė tokius rezultatus aiškina tuo, kad vis dar gyvename visuomenėje, kurioje skatinamas persidirbimas, o žmogaus vertė dažnai matuojama pagal jo pasiekimus.

„Miegas aukojamas dėl darbo ar pramogų, patiriant nerimą, kad kažką praleisime arba nespėsime pasiekti. Angliškai šis reiškinys vadinamas FOMO („fear of missing out”). Tačiau tyrimai įrodo, kad neskirdami pakankamai laiko miegui, mes švaistome laiką darbus atlikdami lėčiau ar net juos perdarydami dėl klaidų, nesimėgaujame tuo, ką darome. Tik gerai išsimiegoję būname produktyvūs ir motyvuoti. Tada esame pajėgūs nuveikti daugiau, atlikti užduotis kokybiškiau ir greičiau. Tad galima teigti, jog miegas yra investicija į rytojų“, – sako neuromokslininkė.

Pasak jos, sudėtingų receptų ieškoti nereikia. Svarbiausia – skirti miegui rekomenduojamą valandų skaičių ir kasdien tuo pačiu metu eiti miegoti ir keltis, įskaitant laisvadienius. Mat taip treniruojame savo smegenis lengvai užmigti ir kokybiškai miegoti.

Pabuskite! Metas išsimiegoti

„Daugeliui miegas asocijuojasi su poilsiu ir atsipalaidavimu – net 3 iš 4 gyventojų apklausoje nurodo, kad miegas jiems yra būtinas, norint jaustis sveikiems, laimingiems ir sėkmingiems gyvenime, tačiau iš kitų atsakymų matome, kad dažnu atveju prioritetas realybėje atitenka įvairiems įsipareigojimams ar net pramogoms. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai tenka reklamuoti miegą ir priminti žmonėms, kad gražesnis kasdienis gyvenimas prasideda nuo gero miego“, – sako J. Juodzevičienė.

Pasitelkdama mokslininkus ir kitus savo sričių ekspertus, IKEA naujus finansinius metus pradeda kampanija „Pabuskite! Metas išsimiegoti“, kuria siekiama atkreipti visuomenės ir savo darbuotojų dėmesį į gero, reguliaraus miego svarbą.

„Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad neišsimiegoję esame mažiau patenkinti gyvenimu, darome daugiau klaidų, mums sunkiau bendrauti su kitais žmonėmis, komandos nariais, klientais. Todėl kalbėti apie miego svarbą mums aktualu ir kaip prekės ženklui, kuris pasisako už gražesnį gyvenimą namuose, ir kaip darbdaviui, kuris rūpinasi savo darbuotojais, jų darbo ir gyvenimo balansu“, – sako IKEA atstovė.

Reprezentatyvią internetinę apklausą IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2024 m. liepos mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18–74 m.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kibernetinis saugumas: kaip atpažinti programišius ir apsaugoti savo nuosavybę?

saugumas

Visame pasaulyje spalį minimo kibernetinio saugumo mėnesio proga, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai atkreipia gyventojų dėmesį į keletą šiuo metu populiarių programišių taktikų ir ragina gyventojus būti budriais. Skambina pažįstamas telefono numeris? Tai dar nieko nereiškia Dalis gyventojų vasaros pabaigoje jau galėjo susidurti su „Google“ darbuotojais apsimetančiais sukčiais. Jie dažniausiai skambino iš lietuviško numerio, kalbėjo rusiškai ir, įvairiais būdais gąsdindami bei skubindami, bandė išvilioti gyventojų asmeninius duomenis. Tam, kad skambutis nesukeltų įtarimo, programišiai naudoja mobiliojo numerio klastojimo (angl. „spoofing“)

Kaip pritaikyti minimalistinį kiemo dizainą lietuviškam klimatui?

Minimalistinis stilius vis labiau populiarėja ne tik interjero, bet ir kiemo dizaino srityje. Šis stilius žavi savo paprastumu, švarumu, tvarka bei funkcionalumu. Tačiau Lietuvoje, kur klimatas yra permainingas, o sezonų kaita kelia specifinius reikalavimus, kuriant minimalistinį kiemą, reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip minimalistinis kiemo aplinkos dizainas gali būti pritaikytas lietuviškam klimatui, kad jis būtų ne tik estetiškas, bet ir praktiškas visais metų laikais. Kas yra minimalistinis kiemo dizainas? Minimalistinis stilius pasižymi paprastumu ir aiškumu, vengiant

Metaliniai laiptai: nuo idėjos aptarimo iki montavimo proceso

Metaliniai laiptai – konstrukcinis elementas, įvairios paskirties patalpose (gyvenamieji namai, biurai, komerciniai ir pramoniniai pastatai ir kita) atliekantys ne tik tiesioginę savo funkciją (tai yra užtikrinantys saugų, patogų užlipimą ir nulipimą), bet ir suteikiantis joms estetiškumo. O įgyvendinus tinkamą dizaino idėją – ir išskirtinumo.   Nepriklausomai nuo to, kaip atrodo ir prie kokio patalpos interjero ar eksterjero yra derinami laiptai, procesas  nuo pastarųjų idėjos iki montavimo – ilgas, sudėtingas, reikalaujantis tiek kūrybiškumo, tiek techninių įgūdžių – savybių, kurias, savaime suprantama, turi

Darbas Norvegijoje nemokantiems kalbos: kodėl verta bendrauti su įdarbinimo agentūromis?

Užsienio kalbų mokėjimas atveria įvairias profesines galimybes net ir gyvenant Lietuvoje, kurioje, atrodytų, turėtų pakakti ir gimtosios kalbos žinių. Tad anglų kalba ar vietinė tos šalies, į kurią vykstama, kalba – neabejotinai svarbus privalumas, kalbant apie darbą užsienyje. Žinoma, toli gražu ne kiekvienas žmogus, dėl įvairių aplinkybių, gali pasigirti mokantis vieną ar kitą kalbą. Atrodytų, jog tokioje situacijoje užsienio darbo rinkos durys yra užvertos arba gauti darbo vietą prilygsta loterijai. Tiesa, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančios įmonės, žinančios realią situaciją, svetur darbo ieškančius,

Taip pat skaitykite