Mėlynoji vėliava vasarą plevėsuos 7 Lietuvos paplūdimiuose

Šią vasarą Mėlynąją vėliavą – švarios ir saugios aplinkos simbolį – iškels septyni Lietuvos paplūdimiai. Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo (angl. Foundation for Environmental Education) sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija.

Mėlynąją vėliavą šiemet iškels Neringos savivaldybės Nidos ir Juodkrantės centriniai bei Preilos paplūdimiai, Palangos miesto savivaldybės Birutės parko paplūdimys ir Vilniaus miesto savivaldybės Balsio ežero, Žirmūnų ir Valakupių pirmasis paplūdimiai.

Norėdamos paplūdimiui gauti Mėlynąją vėliavą, savivaldybės ir paplūdimius administruojančios įstaigos turi įgyvendinti griežtus tarptautinius vandens kokybės, aplinkosauginio švietimo, saugumo ir paslaugų prieinamumo reikalavimus. Šis kokybės ženklas paplūdimiams suteikiamas vienai vasarai.

Rekomendacijas po išsamaus vertinimo Mėlynosios vėliavos tarybai teikia nacionaliniai programos koordinatoriai – tarybos. Lietuvoje ją sudaro Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Sveikatos ir mokymo ligų prevencijos centro, Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos, Lietuvos miškininkų sąjungos ir Turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovai.

Mėlynąją vėliavą turinčių paplūdimių būklė vertinama ir vasaros metu. Dažniausiai tai atlieka nacionalinės tarybos atstovai, tačiau vertinti gali ir atvykę tarptautiniai ekspertai. Paplūdimiui neatitikus kriterijų, vėliava gali būti nuleidžiama laikinai arba jos netenkama visam sezonui. Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4000 paplūdimių 50-yje pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais.

Lietuvos savivaldybių asociacijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite