Medžioklės trofėjai – ir menui, ir mokslui

Gegužės 20-22 d. regioninės medžiotojų ir žvejų organizacijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽ) narės, pristatė pastaraisiais metais sumedžiotų žvėrių trofėjus į Žagarės dvaro rūmus, Joniškio r., kur gegužės 30 d. bus atidaryta LMŽD medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda „Žagarė 2015“.

Parodai pateikiami briedžių, elnių, stirninų ragai, šernų iltys, vilkų kailiai ir kaukolės, lapių, mangutų, barsukų ir bebrų kaukolės bei įvairūs svečiose šalyse sumedžiotų žvėrių trofėjai. Visus trofėjus vertina Tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) sertifikuoti matuotojai, trofėjų ekspertai. Parodai pateikiami ir nestandartiniai ragai ar kaukolės, jų vertinimas atliekamas nemokamai, parodoje vadinamosioms „gamtos išdaigoms“ skiriama atskira rūmų salė.
Pasak zoologo, Tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų eksperto bei Lietuvos medžioklės trofėjų rejestro sudarytojo, biomedicinos mokslų daktaro Rimanto Baleišio, kiekvienas trofėjus brangus medžiotojui, tačiau jei jis neįvertintas parodoje – tai tik kaulinio audinio gabalas. Galbūt jis kelia gražių prisiminimų šauliui, puošia medžioklės namelio sienas, bet be „paso“, kuriame tiksliai dokumentuota, kur ir kada žvėris sumedžiotas, kada ir kieno įvertintas, išliekamosios vertės trofėjus neturi. Tai reiškia, kad ir gyvūno funkcija gamtoje, ir medžiotojo vaidmuo dalyvaujant laukinių populiacijų valdymo procese nuėjo perniek.
„Gyvūno trofėjus yra tarsi informacijos laikmena. Susistemintos trofėjų kolekcijos yra kauliniame audinyje užkonservuota duomenų bazė apie ekologinę būklę Lietuvoje skirtingu laiku, skirtingose vietose, nes elninių žvėrių ragai yra tikslus ekologinės būklės gamtoje indikatorius. Jei kada nors trofėjai bus tiriami, pavyzdžiui, norint nustatyti radioaktyvių medžiagų paplitimą Lietuvos teritorijoje per Černobylio avariją ir vėliau, nagrinėjami kiti duomenys, tai tiksliai įvardintos vietovės, sumedžiojimo laikas turės ypač svarbią reikšmę“, – teigia dr. R. Baleišis.
Pasak ichtiologo dr. Egidijaus Bukelskio, panašių duomenų apie vandenų ekologiją galima surinkti ir tiriant žvejybos trofėjus. Nors žuvų anatominiais, biologiniais tyrimais ir medžiagos jiems rinkimu daugiausia užsiima ne žvejybos mėgėjų organizacijos, o mokslininkai, vis dėlto, per nacionalines medžioklės ir žvejybos trofėjų parodas po keletą žvejybos trofėjų pristatoma, jie visada praturtina, papuošia ir paįvairina parodą.

Artūras Mankevičius
Žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite