Mažai parduotuvei išsilaikyti padeda prekybos tinklas

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, veikia vienintelė parduotuvė, priklausanti Danutei ir Kaziui Ruzgams. Nors parduotuvę valdančios uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas – „Be komentarų“, Danutė Ruzgienė atvirai komentavo, kaip pavyko išsaugoti verslą. Kažkada Pagryniuose veikė net keturios parduotuvės, bet išsilaikė tik ši. Todėl, kad priklauso prekybos įmonių aljansui „Aibė“.

Ruzgienė.52.gyv

Prekiauti pradėjo prieš 27-erius
Danutė Ruzgienė Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pati sukosi parduotuvėje, kartu triūsė dar dvi moterys. Visas kolektyvas – 5 žmonės. Tad ir Danutė dažnai pati aptarnauja pirkėjus. Juk verslo savininkams tenka atsakomybė už viską. Samdomas darbuotojas gali kada panorėjęs išeiti iš darbo, susirasti geresnį, o savininkai turi vykdyti sudarytas sutartis, įsipareigojimus ir tvarkytis taip, kad laiku sumokėtų samdomiesiems atlyginimus, valstybei – mokesčius, skolų neturėtų, gausybė tikrintojų nenubaustų.
Gal ir juokinga, tačiau parduotuvėje net vandenį iš krano kartais patikrina. Kaip ir į visas Pagrynių sodybas, taip ir į parduotuvę vanduo tiekiamas iš centralizuotos vandentiekio sistemos. Kažkodėl privačiose sodybose iš krano vandens tyrimams neima, o iš parduotuvės – ima.
Anot Danutės, visi dirba tai, ką privalo. Moteris džiaugėsi, kad visada sekėsi su darbuotojais – visi buvo sąžiningi, paslaugūs, supratingi. „Mes neturėjome nė vieno blogai dirbančio žmogaus, nė vieno…“ – atviravo verslininkė.
Verslo pradžia buvo gal prieš 27 metus, kai šeima šalia dabartinės parduotuvės pastato turėjo kioskelį. Po 2-3 metų įrengė parduotuvę. Tuomet prekiavo tik būtiniausiomis maisto prekėmis. Iš keturių Pagryniuose veikusių parduotuvių išliko tik viena, mat Danutė ir Kazys pasirinko prekybos įmonių aljansą „Aibė“, kuriam priklauso jau dešimtmetį.
„Jei esi vienas, niekaip neišgyvensi. Prekių pigiau nesuderėsi ir negausi, turėsi kainas kelti – kas bepirks“, – aiškino moteris, priminusi, kad tik toks sprendimas padėjo išsaugoti šeimos verslą. Dabar parduotuvėje didelis prekių asortimentas – ne vien maistas, bet ir visa kita, ko gali prireikti buityje. Pirkėjų netrūksta, nors pagryniškiai dirba Šilutėje, tad ten dažniau perka. Į parduotuvę ateina garbaus amžiaus Pagrynių gyventojai, vaikus auginančios šeimos, perka ir pravažiuojantys žmonės, Šilutės žemės ūkio mokyklos moksleiviai.
Danutė atvirai pasakojo, kad nepritaria tiems, kurie šaukia, kad viskas labai pabrango. Paslaugos, vaisiai ir daržovės, tiesa, pabrango. Brangsta alkoholiniai gėrimai, rūkalai. Tai jaučia ir verslininkai, tačiau pagrindiniai, būtiniausi maisto produktai, pasak Danutės, nepabrango.

Apie tuos, kurie šalia
Danutės ir Kazio šeimoje – trys vaikai: visi Vilniuje. Tiesa, Vytenis ketina vykti studijuoti į Olandiją. Dukra Vaida su vyru Linu turi jau vidurinę mokyklą baigiantį sūnų Luką, sūnus Aivaras irgi gyvena Vilniuje. Nė vienas iš vaikų nepasirinko prekybos verslo.
Kartą dukra parduotuvėje talkino, ją pirkėjas apgavo… Tada ir pasakė, kad šis darbas – ne jai. Jauniausias sūnus Vytenis yra dirbęs parduotuvėje, pagelbėjęs tėvams, tačiau buvo spaustas prie mokslų, „gyveno internete“. Kai šeima viešėjo Italijoje, Vytenis buvo geras gidas, apie daug ką galėjo papasakoti.
Kai sumanė įregistruoti bendrovę, netikęs nė vienas siūlytas pavadinimas. Danutė prisiminė, kaip atsirado pavadinimas „Be komentarų“. Tai nesusiję su tuo, kad bendrovės savininkai su niekuo nesileis į kalbas. Šeima žiūrėjo televizijos laidą. Kalba pakrypo, ką čia dar sugalvojus. Tuomet televizija rodė anų laikų garsią politikę Kazimirą Prunskienę, kuri ir ištarusi: „Be komentarų“. Tai ir nulėmė bendrovės pavadinimą.
Geru žodžiu Danutė mini Pagrynių gyventojus. Daug metų juos pažįsta, žino, kaip kuris gyvena. Kad ir tie, kuriems sunkiausia, ateina pirkti, o rankos mėlynos nuo uogų… Žinoma, su vienu pajuokauja, kitą pamoko, kad neverta išlaidauti. Kaimynai nepyksta, supranta, kad pamokymas nėra savanaudiškas. Visko tenka pamatyti ir išgirsti.
Yra mėgstančių alų. O kur tokių nėra? Tačiau nuvertinti kaimo žmogaus, Danutės nuomone, nereikia: laiko gyvulių, apsėja laukus, derlių nuima, prie namų užsiaugina visko, ko reikia.
„Mums pasisekė: užaugo geri vaikai, šalia gyvena geri žmonės, visada turime labai gerų darbuotojų“, – šypsojosi Danutė, iš kurios taip ir neišgirdau nė vieno skundo, kaltinimo, pasipiktinimo.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite