„Maximoje“ ant purvinų grindų žmogus pragulėjo keliasdešimt minučių…

Vasario 5 d. prieš 18 valandą prekybos centre „Maxima“ (Lietuvininkų g. 58, Šilutėje) pro duris vis einančius pirkėjus šokiravo neregėtas vaizdas: iš gatvės suneštoje purvo baloje gulėjo moteris. Į prekybos salę buvo galima patekti ją peržengus arba apėjus. Moteris čia išgulėjo gal 50 minučių…

Tokiu metu į šią „Maximą“, vieną iš didžiausių prekybos centrų Šilutėje, pirkėjų užsuka daug. Įstaigose ir įmonėse pasibaigus darbo dienai, dalis tėvų pirkti čia užeina ir su vaikais, paimtais iš darželio. Išvydę purve gulintį žmogų su ryškia striuke, mažieji sukiojosi aplinkui, smalsiai apžiūrinėdami, ko gero, dar nematytą vaizdą. Paaugliai iš žmogystos purve šaipėsi, garbaus amžiaus vyrai ir moterys ėjo pro šalį susiraukę. Visi gūžčiojo pečiais, mat žmogysta gulėjo purvyne tik retkarčiais krusteldama.
Šalia stovėjo prekybos centro apsaugininkas. Rūstūs buvo kasininkių veidai. Po prekybos salę vaikštantys žmonės aptarinėjo neįprastą vaizdą – visi piktinosi. Kažkas porino, kad moteris purvo ir sniego baloje guli jau 45 minutes, kita moteris ginčijo, jog jau būsią 50 minučių… Ne vienas piktinosi nerangia policija, neatvykstančia greitosios medicinos pagalbos tarnyba: „Ir kam mums tos specialiosios tarnybos, kai prireikus jų nesulauki?“ Staiga aplinkui pasigirdo šūktelėjimai: „Pagaliau!..”
Prie pat durų sustojo greitosios medicinos pagalbos automobilis, pasirodžiusi medikė ir kartu su ja atvykęs vairuotojas moterį paguldė ant neštuvų ir išnešė į automobilį. Laikrodis rodė 18 val. 36 min. Tai fiksavusi moteris pasipiktinusi paskelbė, jog jos akyse žmogus purve išgulėjo 36 minutes…
Informacijos niekas neteikia
Kitą dieną užsukome į „Maximą“, prašydami, kad situaciją pakomentuotų tie, kurie ją geriausiai žino – apsaugininkai. Vos išgirdę klausimą: kas atsitiko, kada buvo iškviesta policija, kiek kartų ten skambino, kada pareigūnai atvyko, kodėl niekuo nepadėjusi išvyko – vyrai pritilo. Vienas mandagiai paaiškino, kad informaciją teiks atsiklausęs vadovybės. Tačiau paskambinęs pranešė, kad nieko sakyti negali…
Tądien nepavyko susitikti su Šilutės policijos vadovais bei atsakingais pareigūnais, o telefonu išgirdome, kad būs pasigilinta į situaciją.
„Pamarys“ pageidavo išsiaiškinti, kodėl, anot liudininkų, kviesta policija ilgai neatvyko, o atvykę pareigūnai nustebino, sakydami maždaug taip: „A, čia „Žibutė“! Kur mes ją dėsim?“ Policininkai išvažiavo, palikdami pažįstamą „Žibutę“ gulėti purvyne. Pasak liudininkų, policijai buvo skambinta ne vieną kartą, rodos, net tris. Nuo policijos komisariato pastato iki „Maximos“ – gal trys minutės pėsčiomis.
Ne kartą buvę skambinta ir į greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Ten skambučius priima Klaipėdos GMP stotis. Nepaisant skambučių skaičiaus, į Šilutę perduodamas tik vienaa iškvietimas. Tokį iškvietimą Šilutės GMP gavo 18 val. 20 min. Greitoji į „Maximą“ atvyko 18 val. 29 min. Netrukus moterį nuvežė į Šilutės ligoninės Priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo gydytojas.
Šilutės ligoninės Priėmimo skyriuje darbuotojos atsisakė teikti bet kokią informaciją šia tema. Teko kreiptis į ligoninės vyr. gydytoją Darių Steponkų, kuris skambino į Priėmimo skyrių, aiškinosi reikalus ir informavo, kad moteris buvo neblaivi, tačiau jokių kitų sveikatos sutrikimų nenustatyta.
21 val. 10 min. medikai jau prasiblaiviusią moterį atvežė į šalia ligoninės neseniai pastatytą Socialinių paslaugų centrą. Centro direktorė Rasa Jakienė „Pamarį“ informavo, kad moteris centre pernakvojo, čia buvo išmaudyta, išplauti ir išdžiovinti jos drabužiai, o kitos dienos rytą ji paliko šią įstaigą. Centras teikia nakvynės paslaugą.
Būtent šios nemalonios istorijos dieną, iš ryto, šio centro direktorė R. Jakienė, Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius ir Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šioje sutartyje, be kita ko, numatyta, jog benamius ir panašius asmenis, policijos atvežtus į ligoninę, apžiūrės medikai, o Socialinių paslaugų centras jiems usteiks nakvynę.
Pasvarstymai
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus paaiškino, kad išties informaciją apie pacientą gali teikti tik ligoninės vadovai, nes neapdairiai paskleista informacija gali pakenkti paciento vardui, jo artimiesiems. Esama pavyzdžių, kai medikai už tai sulaukia nemalonumų. Jau įprasta, kad gulantis į ligoninę pacientas pasirašo dokumentus ir juose nurodo, kam leidžia teikti informaciją apie savo sveikatos būklę.
D. Steponkus stebėjosi „Maximos“ darbuotojų ir apsaugininkų elgesiu – patalpose, jų darbo vietoje, guli parkritęs žmogus, niekas jo nepakelia, nepasodina… Juk tai konkrečios įstaigos vadovų ir darbuotojų pareiga pasirūpinti asmeniu, atsidūrusiu ant grindų šalia besivarstančių durų. Baisus toks abejingumas! Gerokai sutirštinamos spalvos, kai teigiama, jog bijo judinti, kelti, neva, jei numirtų, liktume kalti… Bet juk apsaugos darbuotojai privalo mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą!
D. Steponkus klausė: „Ką darytų „Pamario“ laikraščio redakcijos darbuotojai, jeigu jų patalpose ant žemės nukristų atėjęs žmogus?“ Nieko nelaukdami skambintume tel. 112.
Egzistuoja atsakomybė už tai, kas vyksta tavo patalpose. Tokią atsakomybę turėtų jausti ir „Maximos“ darbuotojai, vadovai. Su vyr. gydytoju pabandėme įsivaizduoti, kas būtų, jeigu taip „Maximoje“ į purvyną parkristų ir gulėtų, tarkime, D. Steponkus ar šio rašinio autorė S. Skutulienė.
Tikriausiai atvyktų viešąją tvarką sergstinti policija, nugabentų į areštinę išblaivinti, sugužėtų žiniasklaida, parodytų visi televizijos kanalai, aprašytų visi laikraščiai, tektų mokėti paskirtą baudą… Visa kita – savo ruožtu: politikę vertintų Etikos komisija, vyr. gydytojas netektų darbo… Štai čia lyg ir aiškus būtų policijos vaidmuo. Tačiau situacijoje, kai pagrindinis vaidmuo tenka „Žibutei“, reikalai klostosi visiškai kitaip.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite