Maisto atsargų krepšelis: ką pirkti ir ko geriau vengti?

Tvyrant karinei įtampai, šalies gyventojai suskubo galimoms rizikoms ruoštis iš anksto, pirmiausia  –pasirūpinti maisto atsargomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisingai pasirinktų maisto atsargų krepšelyje turėtų atsidurti ne tik ilgai negendančių, bet ir didžiausią maistinę vertę turinčių maisto produktų. Specialistai apžvelgė dažniausiai žmonių perkamus produktus ir pasidalijo patarimais, kurie produktai privalo būti kiekvieno iš mūsų atsargų krepšelyje.

 

Dažnas iš mūsų, rinkdamasis produktus maisto atsargoms, savo krepšelį pripildo įvairiais daug vietos užimančiais bei mažai maistinės vertės turinčiais maisto produktais. Kad taip nenutiktų, mitybos specialistė Evelina Vilčinskaitė išskyrė pagrindinius produktus, kurie bus ne tik reikalingi, bet ir naudingi organizmui.

Konservuoti maisto produktai

Maisto atsargų krepšelyje svarbu turėti ilgai negendančių, savo maistinių savybių neprarandančių ir greitai bei lengvai pagaminamų maisto produktų, todėl pirmiausia vertėtų neužmiršti – konservuotų produktų.

Žuvies ar mėsos konservai jūsų organizmą aprūpins reikalingais baltymais, o konservuoti vaisiai bei daržovės taps vitaminų bei kitų būtiniausių maistinių medžiagų šaltiniu. Maisto atsargoms verta turėti  įvairių rūšių konservuotų kukurūzų, žirnelių, pomidorų, avinžirnių, baltymais praturtintų pupelių ir kita – visa tai puiki alternatyva šviežiam maistui.

Kruopos, miltai bei makaronai

Kiekvieno iš mūsų maisto atsargų krepšelyje turėtų būti ir kruopų, kurios, kaip lėtai pasisavinamų angliavandenių šaltinis, aprūpins energija ir ilgam užtikrins sotumo jausmą. Žinoma, renkantis kruopas, reikėtų atsižvelgti į jų galiojimo laiką.

Štai didelį ląstelienos kiekį turintys avižiniai dribsniai, tinkamai laikomi sausoje, vėsioje vietoje, hermetiškame inde, išstovi ne vienerius metus. Tas pat pasakytina ir apie ryžius, kuriuose gausu kalio ir B grupės vitaminų.

Dėl ilgo galiojimo termino bei gausaus angliavandenių kiekio, maisto atsargoms turėtume rinktis ir makaronus, taip pat neužmiršti viso grūdo miltų ar miltinių mišinių.

Džiovinti vaisiai ir sėklos

Šviežius vaisius patartina keisti džiovintais vaisiais, kurie išsilaiko daug ilgiau negu švieži bei yra puikus kalio ir maistinių skaidulų šaltinis. Štai, razinos, datulės, abrikosai, slyvos yra natūraliai saldūs ir maistingi, o kad nauda organizmui būtų kuo didesnė, patartina rinktis džiovintus vaisius be pridėtinio cukraus.

Taip pat svarbu nepamiršti ir sėklų – moliūgų, linų sėmenų, saulėgrąžų ir kt. Tai vertingas maistingųjų medžiagų, skaidulų šaltinis, jose yra būtinų mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų. Sėklose esantys antioksidantai gali organizmui padėti gintis nuo įvairiausių ligų.

Riešutai

Ypač maistingas, sotumo jausmą suteikiantis, daug vietos neužimantis ir specialių poreikių paruošimo nereikalaujantis produktas – riešutai. Pasak E. Vilčinskaitės, riešutai yra puikus sveikatai naudingų riebalų, skaidulų ir kitų vertingų maisto medžiagų šaltinis, be kita ko, mus puikiai aprūpinantis energija. Savo maisto atsargose verta turėti skirtingų riešutų rūšių: žemės, anakardžių, pistacijų, graikinių, migdolų ar lazdynų riešutų, iš kurių bus galima gauti daug skirtingų maistinių medžiagų“.

Riešutų ir džiovintų vaisių tiekėjos „Arimex“ kokybės vadovė Žaneta Gupta atkreipia dėmesį, jog maisto atsargoms reikėtų rinktis pakuotėse esančius riešutus: „Šiandien pakuotėse naudojamos azoto dujos, kurios išlaiko nepakitusią riešutų ir džiovintų vaisių kokybę – originalų skonį, struktūrą ir išvaizdą. Taip pat tokiose pakuotėse prailginamas produktų galiojimo laikas, nenaudojant jokių cheminių medžiagų. Šiandien riešutų galiojimo laikas tokiose pakuotėse siekia iki 9 mėnesių.“

Gabija Vaičeliūnaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite