Lumpėniškių mokinių netikėtumų kupina žinių ir kūrybos kelionė

LumpėnaiMinint atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 35-metį, Lietuvos vėliavos dieną ir Klaipėdos krašto dieną, 2026 m. sausio 12 d. Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filiale vyko išradingoji viktorina „Lietuva – įdomybių ir netikėtų atradimų pilna!“.

Renginys tapo puikia proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir kūrybiškai pažvelgti į Lietuvos istoriją, kultūrą bei regionų savitumą. Viktorinos metu moksleiviai aktyviai atliko įvairias užduotis, skirtas pažinti Klaipėdos krašto ir visos šalies istoriją, tradicijas bei išskirtinumą. Klausimai skatino domėtis Tėvynės praeitimi, svarbiais istoriniais įvykiais bei kultūros paveldu, o draugiška konkurencija kėlė entuziazmą ir smalsumą.

Kūrybinės renginio dalies metu mokiniai piešė Lietuvos Respublikos savivaldybių herbus. Itin daug dėmesio buvo skiriama Pagėgių savivaldybės seniūnijų heraldikai.  Ši užduotis leido geriau susipažinti su Lietuvos savivaldybių, o ypač – Pagėgių savivaldybės, simbolika, simbolių reikšmėmis bei šalies istorija. Jaunieji dalyviai pademonstravo puikias žinias, kūrybiškumą, kruopštumą bei komandinius gebėjimus.

Renginys suteikė daug teigiamų emocijų. Kartu paskatino mokinius didžiuotis savo šalimi, gilinti pilietiškumo jausmą ir leido geriau suprasti valstybinių švenčių svarbą. Tokios edukacinės veiklos padeda ugdyti jaunųjų skaitytojų domėjimąsi Lietuvos praeitimi ir savastimi bei stiprina ryšį su savo kraštu.

Ddžiaugiamės mokinių įsitraukimu ir tikimės, kad ši viktorina taps gražia tradicija, skatinančia pažinti Lietuvą – įdomybių ir netikėtų atradimų kupiną šalį.

 

Nijolė Šedienė,

Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialo bibliotekininkė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite