„Lūgnės“ šokėjai ruošiasi naujam sezonui

Šių metų rugpjūčio 13-19 d. prie Platelių ežero įvyko Šilutės sportinių šokių klubo „Lūgnė“ ir Telšių kultūros centro sportinių šokių kolektyvo „Vėlunga“ organizuota stovykla. Pagrindinis stovyklos siekis – užtikrinti aktyvų vaikų laisvalaikį, turiningą laiką su draugais bei paruošti šokėjus naujam rudens sezonui.

Stovyklą iniciavo ir su vaikais dirbo Šilutės kolektyvo „Lūgnė“ trenerė Asta Maigienė bei  „Vėlungos“ vadovė Daina Butkienė. Stovyklautojus treniravo ir buvęs kolektyvo „Vėlunga“ šokėjas Rokas Rusys.

Šokėjai kasdien laikėsi nustatytos dienotvarkės, dalyvavo fizinio pasirengimo veiklose, sportinių šokių treniruotėse.

Nepaisant įtempto grafiko, šokėjai turėjo laiko ir poilsiui. Vaikai dalyvavo estafetėse, kino vakaruose, diskotekose, rengė pasirodymus vieni kitiems, leido laiką prie ežero. Anot pačių šokėjų, smagiausia laisvalaikio veikla – diskotekos. „Jų metu galime atsipalaiduoti ir artimiau susipažinti“, – sakė šokėja Rugilė.

Šiemet stovykloje lankėsi bei užsiėmimus vedė aktorė Margarita Bladženauskaitė. „Kadangi mūsų šokiai labai susiję su vaidyba ir emocijų reiškimu, norisi, kad vaikai mokėtų savimi pasitikėti ir drąsiai save išreikšti“, – sako vadovė D. Butkienė.

Anot organizatorių, ši sportinių šokių stovykla organizuojama jau 27 kartą, į kurią kasmet susirenka šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų. Šiemet stovykloje dalyvavo 30 įvairaus amžiaus vaikų iš Telšių ir Šilutės.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite