Lubinas – gražus, bet invazinis augalas

Aplinkos apsaugos departamentas primena – gausialapis lubinas, nors ir gražiai žydi, yra invazinis augalas. Taigi juos galite gausiai skinti ir merkti į vazas, bet patys jų nepirkite, neauginkite ir nedauginkite.

Invazinės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, pasižymintys gebėjimu greitai daugintis, prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų, neišrankumu buveinėms, atsparumu aplinkos taršai, pesticidams, dažniausiai platinami žmogaus.

Kad išsaugotume savo laukinės augalijos įvairovę, invazinėms rūšims svarbu neleisti plisti. Todėl gyvybingus invazinius augalus draudžiama be leidimo auginti, dauginti, parduoti ar kitaip naudoti. Šis draudimas taikomas rūšims, įrašytoms į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą arba į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, vadinamą Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašu.

Be to, draudimas galioja ir invazinių augalų rūšių priskiriamoms veislėms ir porūšiams (jei nėra išimčių), o juo vadovautis turi visi: privatūs asmenys, botanikos sodai, miesto želdintojai. Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytas rūšis leidžiama naudoti tik su Aplinkos apsaugos agentūros išduotu leidimu.

Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais, į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui išplito, nustelbdami daugelį vietinių augalų. Todėl lubinai – invazinė rūšis ir jiems taikomi minėti draudimai.

„Šiuo metu padažnėjo atvejų, kai žmonės lubinų sėklų parsisiunčia iš kitų šalių (tarkim, iš Lenkijos). Todėl dar kartą primename, kad šis gražiai žydintis augalas iš tiesų pavojingas: lengvai plinta ir ten, kur įsigali, ima nykti kitos rūšys. Tad, saugodami mūsiškius augalus, lubinus kiek tik norite skinkite ir puoškite gyvenamąsias ar darbo erdves, o per Jonines iš jų galite pinti vainikus“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė.

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)

Lubinai didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl tose vietose ima nykti kitos rūšys. Sode, sodyboje, aplink namą sudygusius lubinus reikia iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrendus sėkloms.  Iškasti nėra taip paprasta, nes šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Be to, nenudžiūsta ir per sausrą. Jei lieka nors dalis šaknies, lubinas auga iš naujo. Kasmet po keletą kartų šienaujami lubinai negali subrandinti sėklų ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta. Lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklomis neminta nei pelės, nei paukščiai. Galima naikinti herbicidais. Nužydėjusius lubinus reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų. Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgai, todėl reikia būti atsargiems naudojant dirvožemį, kuriame jie auga. Auginti draudžiama ir puošnias daugiamečio lubino (pvz., „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir kt.) veisles.

Atsakomybė

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kokios spalvos bus atnaujintas tiltas per Šyšą?

tiltas

Šilutės r. savivaldybė savo interneto svetainėje paskelbė daugeliui šilutiškių aktualią žinią, – kokios spalvos bus suremontuotas tiltas per Šyšą. Turbūt visi pamename, kad prieš  demontavimą jis buvo geltonas. Savivaldybė praneša: „Informuojame, kad gavus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus raštą, kuriame griežtai atsisakoma palikti geltoną tilto spalvą ir pasisakoma už pilką spalvą, savivaldybė nesutinka su gautu atsakymu ir palaiko gyventojų valią. Pritariame nuomonei, kad dešimtmečius gyvavusi geltona spalva tapo neatsiejama mūsų miesto identiteto ir gyventojų emocinės atminties dalimi. Miesto erdvės

Pensijų pinigai planuose ir realybėje

Lietuvos gyventojams pradėjus atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, pirmieji duomenys rodo ryškų vartojimo šuolį ir augantį finansinių įsipareigojimų mažinimą. Tačiau dar prieš atgaunant pinigus dauguma gyventojų planavo šias lėšas nukreipti investavimui, rodo „Citadele“ banko apklausa.  Remiantis Lietuvos banko (LB) ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti iš kaupimo pateikusiems gyventojams bus išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų. „Sodros“ duomenimis, per

Elektroninės paslaugos arčiau žmonių: e. dirbtuvės Piktupėnuose ir Lumpėnuose

Balandžio 10 d. Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filiale bei Lumpėnų seniūnijos laisvalaikio salėje įvyko viešųjų elektroninių paslaugų dirbtuvės gyventojams „Socialinės apsaugos ir darbo paieškos paslaugos internete“. Tai – praktiniai mokymai, kurių metu daug dėmesio skirta kasdieniams klausimams. Projekto „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ lektorė Lilija Genutytė dalyvius mokė, kaip įvairias su socialine parama susijusias paslaugas galima pasiekti neišvykstant iš namų. Susirinkusieji gilinosi į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) naudojimą, mokėsi, kaip teikti prašymus, sekti jų būseną bei

Vilkyčiuose šiemet rengs net ketverias varžybas

autosportas

2026-ųjų metų automobilių sporto sezonas ASK „Vilkyčiai“ komandai bus išties išskirtinis. Klubas šiais metais užsimojo organizuoti net keturis renginius, iš kurių trys – tarptautinės varžybos. Viso sezono akcentu taps Europos automobilių kroso čempionato etapas. Tai klubui šiemet jubiliejinis renginys – pajėgiausi senojo žemyno pilotai Vilkyčiuose jėgas išmėgins jau dešimtąjį kartą. Pirmi startai birželio 6-7 d. Šių metų vasara ASK „Vilkyčiai“ automobilių sporto komplekse bus išties įtempta. Jau birželio 6-7 d. čia suplūs gausybė lenktynininkų iš visos Europos. Jie dalyvaus Europos

Taip pat skaitykite