Prieš 73 metus, 1941 m. birželio 14-ąją, prasidėjo lietuvių masiniai areštai ir trėmimai. Apkaltinti be kaltės krovininiais vagonais į Sibirą buvo gabenami ir jauni, ir seni. Kelyje vyrai atplėšti nuo žmonų, tėvai – nuo vaikų. „Kalti“ buvo net kūdikiai…

Gedulo ir Vilties dienos išvakarėse Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Šilutės tremtiniai, viešnia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Rūta Trimonienė padėjo gėlių Macikų kapinėse prie kryžiaus genocido aukoms atminti. Vėliau Šilutės kraštotyros muziejuje atidaryta Nepriklausomos Lietuvos karininko ir politinio kalinio Medardo Vasiliausko (1910-03-29–1944-09-12) fotografijų paroda „Tarpukario Lietuva karininko akimis (1930-1940)“.
Parodos atidaryme dalyvavo Šilutės tremtiniai, „Pamario aido“ choristai. Apie savo senelį Medardą Vasiliauską ir parengtą parodą pasakojo anūkė Rūta Trimonienė. Bendraudama su prof. Vyteniu Almonaičiu bei kartą gavusi dovanų fotografijų albumą užsiminė jam ir apie jos šeimoje saugomas senelio nuotraukas. Profesorius susidomėjo jomis ir paakino tokio turto nelaikyti namie, o parodyti visuomenei.
2011 m. Tuskulėnų memorialiniame muziejuje buvo atidaryta fotografijų paroda apie Sausio 13-osios įvykius. Tąkart R. Trimonieneė užsiminė parodoje dalyvavusiam garsiam fotomenininkui Stanislovui Žvirgždui apie savo senelio nuotraukas. Fotografas patikino, kad fotografų gildija apie Medardą Vasiliauską, kuris nuo 1937 m. buvo Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narys, savo nuotraukas publikavo „Karde“, „Naujojoje Romuvoje“, buvo apdovanotas Šveicarijoje leidžiamo Tarptautinės fotografų sąjungos žurnalo „Camera“ diplomu, žino ir dar kartą paakino rengti parodą.
Taip po metų, minint Gedulo ir vilties dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje buvo surengta Nepriklausomos Lietuvos karininko ir politinio kalinio Medardo Vasiliausko fotografijų paroda.
Medardas Vasiliauskas gimė Latvijoje 1910 metais, Marijos Giedraitytės ir profesoriaus Kazimiero Vasiliausko, medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininko Lietuvoje, šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais šeima gyveno Kazanėje, kur K. Vasiliauskas dirbo gubernijos jaunesniuoju architektu, vėliau – apygardos butų valdybos kariniu inžinieriumi, taip pat dėstė politechnikos mokykloje. 1918-ųjų vasarą šeima apsigyveno Kaune. Medardas buvo vyriausias iš 4 vaikų.
Baigęs gimnaziją, studijavo architektūrą, dar baigė Kauno karo mokyklą. 1936-aisiais Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktu jam suteiktas leitenanto laipsnis. Po kelerių metų pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje, o dar po metų buvo paskirtas ryšių kuopos vyr. karininku. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, paskirtas tarnauti Karo aviacijos štabe karo žvalgu, nes buvo geras fotografas. 1940-aisiais buvo išsiųstas į karininkų kursus Jaltoje, o po jų paskirtas Ukmergės karo miestelio komendantu. 1941-ųjų birželio 14-osios rytą iš namų buvo išvežtas. Pasakyta, kad į manevrus, todėl su savimi pasiėmė dienoraštį, fotokamerą „Roleiflex“, keletą asmeninių daiktų: auksinį laikrodį ir portsigarą.
Deja, išvežė ne į manevrus, bet į Rešotų lagerį, Krasnojarsko krašte. Nuteistas kalėti, į Lietuvą daugiau nebegrįžo, 1944-aisiais mirė greitąja džiova ant krikšto mamos Stasės Giedraitytės-Šakenienės rankų.
R. Trimonienė pasakojo, kad jos senelis tremtyje ant medinių lentelių išraižė brėžinį namo, kurį planavo pastatyti sugrįžęs į Lietuvą. „Koks jis turėjo būti alkanas, kad nubraižytame name du trečdalius užėmė maisto sandėliai“, – sakydavęs R. Trimonienės tėvas Vytautas Vasiliauskas, žvelgdamas į savo tėvo brėžinius.

Laima PUTRIUVIENĖ