Lietuvos karininko fotografijų paroda

Prieš 73 metus, 1941 m. birželio 14-ąją, prasidėjo lietuvių masiniai areštai ir trėmimai. Apkaltinti be kaltės krovininiais vagonais į Sibirą buvo gabenami ir jauni, ir seni. Kelyje vyrai atplėšti nuo žmonų, tėvai – nuo vaikų. „Kalti“ buvo net kūdikiai…

Gedulo ir Vilties dienos išvakarėse Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Šilutės tremtiniai, viešnia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Rūta Trimonienė padėjo gėlių Macikų kapinėse prie kryžiaus genocido aukoms atminti. Vėliau Šilutės kraštotyros muziejuje atidaryta Nepriklausomos Lietuvos karininko ir politinio kalinio Medardo Vasiliausko (1910-03-29–1944-09-12) fotografijų paroda „Tarpukario Lietuva karininko akimis (1930-1940)“.
Parodos atidaryme dalyvavo Šilutės tremtiniai, „Pamario aido“ choristai. Apie savo senelį Medardą Vasiliauską ir parengtą parodą pasakojo anūkė Rūta Trimonienė. Bendraudama su prof. Vyteniu Almonaičiu bei kartą gavusi dovanų fotografijų albumą užsiminė jam ir apie jos šeimoje saugomas senelio nuotraukas. Profesorius susidomėjo jomis ir paakino tokio turto nelaikyti namie, o parodyti visuomenei.
2011 m. Tuskulėnų memorialiniame muziejuje buvo atidaryta fotografijų paroda apie Sausio 13-osios įvykius. Tąkart R. Trimonieneė užsiminė parodoje dalyvavusiam garsiam fotomenininkui Stanislovui Žvirgždui apie savo senelio nuotraukas. Fotografas patikino, kad fotografų gildija apie Medardą Vasiliauską, kuris nuo 1937 m. buvo Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narys, savo nuotraukas publikavo „Karde“, „Naujojoje Romuvoje“, buvo apdovanotas Šveicarijoje leidžiamo Tarptautinės fotografų sąjungos žurnalo „Camera“ diplomu, žino ir dar kartą paakino rengti parodą.
Taip po metų, minint Gedulo ir vilties dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje buvo surengta Nepriklausomos Lietuvos karininko ir politinio kalinio Medardo Vasiliausko fotografijų paroda.
Medardas Vasiliauskas gimė Latvijoje 1910 metais, Marijos Giedraitytės ir profesoriaus Kazimiero Vasiliausko, medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininko Lietuvoje, šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais šeima gyveno Kazanėje, kur K. Vasiliauskas dirbo gubernijos jaunesniuoju architektu, vėliau – apygardos butų valdybos kariniu inžinieriumi, taip pat dėstė politechnikos mokykloje. 1918-ųjų vasarą šeima apsigyveno Kaune. Medardas buvo vyriausias iš 4 vaikų.
Baigęs gimnaziją, studijavo architektūrą, dar baigė Kauno karo mokyklą. 1936-aisiais Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktu jam suteiktas leitenanto laipsnis. Po kelerių metų pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje, o dar po metų buvo paskirtas ryšių kuopos vyr. karininku. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, paskirtas tarnauti Karo aviacijos štabe karo žvalgu, nes buvo geras fotografas. 1940-aisiais buvo išsiųstas į karininkų kursus Jaltoje, o po jų paskirtas Ukmergės karo miestelio komendantu. 1941-ųjų birželio 14-osios rytą iš namų buvo išvežtas. Pasakyta, kad į manevrus, todėl su savimi pasiėmė dienoraštį, fotokamerą „Roleiflex“, keletą asmeninių daiktų: auksinį laikrodį ir portsigarą.
Deja, išvežė ne į manevrus, bet į Rešotų lagerį, Krasnojarsko krašte. Nuteistas kalėti, į Lietuvą daugiau nebegrįžo, 1944-aisiais mirė greitąja džiova ant krikšto mamos Stasės Giedraitytės-Šakenienės rankų.
R. Trimonienė pasakojo, kad jos senelis tremtyje ant medinių lentelių išraižė brėžinį namo, kurį planavo pastatyti sugrįžęs į Lietuvą. „Koks jis turėjo būti alkanas, kad nubraižytame name du trečdalius užėmė maisto sandėliai“, – sakydavęs R. Trimonienės tėvas Vytautas Vasiliauskas, žvelgdamas į savo tėvo brėžinius.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite