Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai.

„Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis mokesčių pajamomis. Tai būtų ilgalaikis tvarus pajamų šaltinis. Vienkartiniai, susiję su infrastruktūros kūrimu karinės įrangos įsigijimai galėtų būti finansuojami skolintomis lėšomis. Tokiu būdu galėtume palaikyti stabilius mokesčių tarifus, nepriklausomai nuo lėšų poreikio padidėjimo ar sumažėjimo tam tikru konkrečiu laikotarpiu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

G. Šimkus pažymėjo, kad Lietuvoje netrūksta mokesčių lengvatų, kurių atsisakymas ar susiaurinimas sugeneruotų papildomų pajamų, reikalingų šalies saugumui didinti. Be to, tam tikslui dalį pajamų galėtų sugeneruoti turto mokesčio peržiūra ir padidinimas, o tai būtų logiškas ir pagrįstas žingsnis, nes Lietuvos surenkamos pajamos iš turto (nuosavybės) mokesčio yra labai mažos, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių gaunamomis pajamomis.

Lietuvos banko vertinimu, papildomas dalies reikiamų lėšų skolinimasis gynybos poreikiams patenkinti reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui neturėtų, tačiau viso poreikio finansavimas skolintomis lėšomis pastebimai padidintų valstybės skolos lygį. Lietuvos banko vertinimai grindžiami prielaida, kad papildomiems gynybos poreikiams patenkinti 2025-2030 m. papildomai reikės skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.

Pagal viešai paskelbtą informaciją, surinktos papildomos lėšos, be kitų reikmių, būtų skirtos infrastruktūrai, reikalingai nuo 2025 m. Lietuvoje dislokuojamai Vokietijos tankų brigadai ir planuojamai suformuoti Lietuvos divizijai, taip pat šauktinių kariuomenei plėsti.

Analizei naudodami viešai skelbtą informaciją, Lietuvos banko ekspertai suskaičiavo, kad, patenkinus skelbiamus poreikius, Lietuvos išlaidos gynybai 2025-2030 m. būtų maždaug du kartus didesnės nei palyginus ramiu laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos pradžios ir sudarytų apie 3,1 proc. BVP. Vertindami galimus gynybos poreikių finansavimo šaltinius, Lietuvos banko ekspertai atkreipė dėmesį į viešoje erdvėje politikų, ekonomistų, verslininkų, gyventojų ir žiniasklaidos pateiktus siūlymus.

Lietuvos banko inf.