Lietuvoje toliau daugėja čia gyvenančių užsieniečių

Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį daugiau kaip 6 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių įvairių užsienio valstybių piliečių. Ženkliai pagausėjo mūsų šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų, o štai ukrainiečių bendruomenė sumažėjo.

Migracijos departamento duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų mūsų šalyje buvo 189 411.

Remiantis naujausiais migracijos pusmečio rodikliais, sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių, tačiau jie ir toliau sudaro didžiausią mūsų šalyje esančių užsieniečių dalį. Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje iš viso gyveno 84 734 ukrainiečiai, 2023-ųjų pradžioje – 94 891.

Tikėtina, kad šį mažėjimą nulėmė Ukrainos karo pabėgėlių migracijos pokyčiai. Per pusmetį pagausėjo Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių. Jei 2023 m. sausio 1-ąją mūsų šalyje gyveno 48 804 šios šalies piliečiai, tai liepos 1-ąją – 58 347.

„Baltarusijos piliečiai išlieka viena iš gausiausiai į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių grupių, antra po ukrainiečių, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. – Jiems netaikomi imigracijos ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, todėl baltarusiai netrukdomi gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje“.

Nežymiai padidėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių skaičius. Metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 rusai, 2023-ųjų viduryje – 16 193. „Nors Rusijos piliečių imigracijai buvo įvesti ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, visgi tikėtina, kad dalis jų spėjo atvykti iki ribojimų įvedimo arba turėjo anksčiau išduotas vizas, kurias turėdami galėjo kreiptis dėl leidimų gyventi išdavimo Lietuvoje“, – spėja E. Gudzinskaitė.

Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. 2023 m. sausį šis rodiklis buvo – 6,67 proc. Skaičiuojant kas pusmetį, paskutinį kartą Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus mažėjimas, nors ir nežymus, buvo fiksuotas 2016-ųjų sausį. Tuomet šalyje gyveno 41 138 užsieniečiai, o 2015 metų liepą Lietuvoje gyveno 41 612 įvairių užsienio valstybių piliečių.

Migracijos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šlapdribos, sniego, plikledžio

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjantį savaitgalį. Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, naktį buvo krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur plikledis. Vėjas rytų, pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra buvo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną daug kur krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Vietomis rūkas, plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Gruodžio 6 d., penktadienį, vietomis silpni krituliai. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s, dieną kai kur gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra

Seimas svarstys siūlymą didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui

Seimas pradėjo svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma beveik dvigubai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Pasak projektą pristačiusio parlamentaro Gintauto Palucko, siekiama šią universalią išmoką didinti nuo dabar nustatyto 11 iki 20 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio. Tiek pat ši išmoka didėtų įvaikinus vaiką ar paėmus jį globoti. „Šeimos, turinčios vaikų, pagal statistiką labai sparčiai krenta į skurdo riziką patiriančių kategoriją ir šiandien išmoka gimus vaikui tikrai ne tai kad nedengia, bet apskritai labai vargiai kompensuoja pirmąsias išlaidas gimus

Duomenų viliojimo pratybose dalyvavo per 150 organizacijų: reikia būti atidesniems

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos lapkričio paskutinę savaitę organizavo trečią šiais metais „Kibernetinis skydas PhishEx 2024“ pratybų etapą. Šio etapo metu išsiųsta daugiau nei 109 tūkst. duomenų viliojimo ataką imituojančių elektroninių laiškų, skirtų darbuotojams iš 152 organizacijų. Pratybų metu riziką keliančius veiksmus atliko 15 proc. personalo. „Organizacijos vis aktyviau naudojasi galimybe stiprinti darbuotojų budrumą – paskutinio pratybų etapo metu buvo išsiųstas rekordinis skaičius laiškų. Rezultatai rodo, jog dėmesys ir investicijos darbuotojų švietimui kibernetinio saugumo tema turi dar

Nuo 2025 m. vairavimo egzaminai Lietuvoje – tik valstybine lietuvių arba oficialiomis ES kalbomis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Tai įtvirtinta Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. „Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Laikomės aiškios ir vertybiškai pagrįstos pozicijos – viešosios paslaugos Lietuvoje negali būti teikiamos šalies agresorės kalba. Kaip ES valstybė, užtikriname galimybę gauti

Taip pat skaitykite