Meldinė nendrinukė. Žymanto Morkvėno nuotrauka 

Lietuvoje šiemet užfiksuotas rekordinis meldinių nendrinukių – vienų rečiausių paukščių Europoje – skaičius. Apskaitos metu gamtininkai suskaičiavo 376 giedančius patinus.

„Labai džiugi žinia. Ypač kai žinios iš kitų šalių – mažiau optimistiškos. Lietuvoje matome akivaizdžius ilgalaikio gamtosaugos darbo rezultatus atkuriant ir prižiūrint Nemuno deltos pievas ir pelkes. Šiemet ypač palankios sąlygos paukščiams – ne tik meldinėms nendrinukėms – buvo Šyšos ir Alkos polderiuose. Puikiai reguliuojamas vandens lygis davė rezultatų“, – sakė meldinių nendrinukių apskaitoms daug metų vadovaujantis dr. Žydrūnas Preikša.

Trys geros žinios

Šios naujienos džiugina ir tuos, kurie su rūšies apsauga dirba jau daugiau nei penkiolika metų. Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas Žymantas Morkvėnas sako, kad šių metų rezultatai siunčia tris geras žinias ir tęsia pozityvias tendencijas apie meldinių nendrinukių būklę Lietuvoje.

Pirma – akivaizdu, jog meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje didėja ir ilgalaikėje perspektyvoje išlieka stabili.

„Kai kuriose teritorijose, ypač mūsų projektų įgyvendinimo vietose, matoma akivaizdžiai pagerėjusi buveinių būklė. Tai – ilgalaikio mūsų darbo su ūkininkais rezultatas: atkurtos pelkės, gerai valdomas vandens režimas, tinkamas šienavimas. Visa tai sudarė palankesnes sąlygas ne tik meldinėms nendrinukėms, bet ir kitai pelkių ir užliejamų pievų gyvūnijai“, – dėstė gamtininkas.

Kita galima šių metų rekordo priežastis – prastos sąlygos kitose Europos perėjimo vietose.

„Antroji labai gera ir svarbi žinia – šių metų stebėjimo rezultatai rodo, jog ekologinis ryšys tarp skirtingų meldinių nendrinukių populiacijų yra gyvybingas. Lenkijos Bebros nacionalinio parko pelkėse šiemet buvo labai sausa, net 500 hektarų plote siautė pavasariniai gaisrai. Tikėtina, jog dėl prastų perėjimo sąlygų Lenkijoje dalis paukščių perskrido į Lietuvą ir perėjimui pasirinko palankesnes buveines Nemuno deltoje ir Pamaryje. Gyvybingas ekologinio susietumo reiškinys yra ypač svarbus šios globaliai nykstančios rūšies išlikimui. Jam egzistuojant tais atvejais, kai pasireiškia nepalankios sąlygos, paukščiai pasirenka vesti vaikus kaimyninėje teritorijoje ir taip tęsti savo giminę. Be to, įvykus tokiems paukščių „mainams“ didinama ir genetinė populiacijų įvairovė lemianti didesnį paukščių atsparumą ir gyvybingumą. Panaši situacija buvo ir 2020 m., kai Lenkijoje buvo sausra, o Lietuvoje meldinių nendrinukių padaugėjo. Visgi verta atkreipti dėmesį, kad Žuvinte, esančiame arčiau Lenkijos, šiemet populiacijos didėjimas nestebėtas – fiksuoti tik 11 giedančių patinėlių“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Trečioji optimizmo suteikianti žinia – šiemet tiek atklydę, tiek senbuviai paukščiai veda vaikus Lietuvoje. Tai reiškia, kad sėkmingai išvestos jauniklių vados mūsų šlapynes įsimins kaip savo gimtuosius namus ir kitais metais čia atskris perėti. Ilgainiui tai gali prisidėti prie tolimesnio lietuviškos populiacijos augimo.

Meldinė nendrinukė – retas ekosistemos simbolis

Meldinė nendrinukė – vienas rečiausių žemyninės Europos paukščių. Per pastarąjį šimtmetį jos populiacija sumažėjo net 95 %. Šiuo metu pasaulyje likę vos apie 8 000 giedančių patinų, o nykimo tendencija išlieka – daugiausia dėl prastėjančios buveinių būklės: pelkių sausinimo, jų apleidimo ar netinkamo ūkininkavimo jose.

Nuo 2014 m. ši rūšis peri tik keturiose valstybėse – Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tai – skėtinė rūšis. Kur gyvena ji, ten yra geros sąlygos ir dešimtims kitų rūšių. Taigi, saugodami ją, mes saugome visą rūšimis turtingą ekosistemą, kurios dalimi esame kiekvienas.

Meldinių nendrinukių populiacija nustatoma pagal giedančius patinus. Metodologiškai, ji vykdoma du kartus metuose – birželio ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos apibendrinami apskaitų rezultatai.

Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt

Pagal „Baltijos aplinkos forumo“ inf.