Lietuvoje pirmąkart parengtas lyčių lygybės žemėlapis: pirmauja tik 8 savivaldybės iš 60

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas visų savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis parodė probleminę situaciją: net skaičiuojant pačius paprasčiausius, bazinius rodiklius, 50-tyje iš 60-ties savivaldybių vyrų ir moterų padėties skirtumai viršija 20 proc., o atskirose srityse – net 50 procentų.

Žalia spalva nusidažė, tai reiškia – pasiekė labai gerų lyčių lygybės rezultatų – tik 8 rajonų savivaldybės: Klaipėdos, Šiaulių, Kelmės, Kaišiadorių, Širvintų, Vilniaus, Švenčionių ir Druskininkų.

„Pagaliau turime įrankį, kurio pagalba galime stebėti lyčių lygybės progresą kiekvienoje savivaldybėje. Šis įrankis bus naudingas visų savivaldybių vadovams ir darbuotojams formuojant politiką, palankią vyrams ir moterims. Žemėlapis parodo sritis, kur konkreti savivaldybė turėtų labiau pasitempti, padeda suprasti, kaip savivaldybėje pamatyti moterų ir vyrų padėties skirtumus, atpažinti lyčių nelygybės problemų dydį ir spektrą. Vadovaujantis šiomis žiniomis savivaldybės galės planuoti veiklas, kurios lyčių lygybę priartintų prie žmonių kasdienybės“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birute Sabatauskaitė.

Geriausiai savivaldybės vertinamos trijose srityse: išsilavinimas ir švietimas, dalyvavimas darbo rinkoje bei ekonominis aktyvumas.

„Tai reiškia, kad, bendrai paėmus visas savivaldybes, atotrūkis tarp vyrų ir moterų išsilavinimo yra nedidelis: ir vyrai, ir moterys gali susirasti darbą, o atlyginimų atotrūkis yra mažesnis nei 20 procentų“, – paaiškina savivaldybių lyčių lygybės žemėlapį su kolegomis kūrusi lygių galimybių integravimo specialistė Rūta Juodelytė.

Silpniausia sritis yra savivaldybių valdymas, kurį sudaro du aspektai: ar savivaldybė yra politiškai išreiškusi valią siekti lyčių lygybės (įtraukusi tai į strateginius veiklos planus ir kitus dokumentus) ir ar renka ir naudoja statistiką pagal lytį teikiant paslaugas.

Pasak žemėlapio sudarytojų, yra savivaldybių, kurios lyčių lygybės srityje daro kai ką išskirtinai gerai, todėl verta į tai atkreipti dėmesį ir kitoms savivaldybėms. Pavyzdžiui, Kupiškio rajono savivaldybė turi geriausią rodiklį vyrų savižudybių prevencijoje, nes čia veikia ,,Kupiškio algoritmas“ – speciali reagavimo sistema, skirta užkirsti kelią savižudybėms, įvertinant rizikas. Akmenės rajono savivaldybė puikiai susitvarkė priderinusi vaikų darželių darbo laiką prie didžiausio darbdavio – ,,Akmenės cemento” darbo laiko ir taip palengvino dirbančių tėvų naštą. Rietavo rajono savivaldybė, prieš statydama sporto kompleksą, apklausė gyventojus ir atsižvelgė į skirtingus moterų  ir vyrų poreikius.

„Žemėlapis parodo ryšį tarp įvairių sričių ir parodo savivaldybėms galimas problemas. Pavyzdžiui, interaktyviame žemėlapyje paspaudus ant Akmenės rajono savivaldybės, švietimo srities, matome, kad rajone net 27 proc. vaikų auga namuose iki pat mokyklos. Tai reiškia, kad, tikėtina, jų mamos (dažniau nei tėčiai) nedalyvauja darbo rinkoje. Savivaldybės darbuotojai galės matyti ryšį tarp įvairių sričių ir pagal tai planuoti savo politiką bei reikiamas paslaugas“, – aiškina R. Juodelytė.

Lyčių lygybės žemėlapis matuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, naudojant statistinius duomenis apie 8 savivaldybės veiklos sritis: savivaldybės valdymas, valdžia ir sprendimų priėmimas, išsilavinimas ir švietimas, dalyvavimas darbo rinkoje, ekonominis aktyvumas, sveikata ir sveikatos paslaugos, socialinė apsauga ir saugumas, kultūra ir sportas.

Išsamesnę informaciją skelbia lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Labai šaltą sausį Šilutei teko ypač daug saulėtų dienų

Meteo.lt skelbia, jog sausis buvo labai šaltas ir saulėtas. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C. Tai – septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m. Šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C). Paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C. Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra +3,7 °C registruota sausio 2 d. Klaipėdoje, žemiausia – 30,1 laipsnio šalčio sausio 31 d.

Pareigūnė padėjo sulaikyti neblaivų vairuotoją

policija skelbia

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 2-4 dienomis sugadinus spyną buvo patekta į malkinę Melioracijos g., Šilutėje, pavogta žoliapjovė, trimeris bei dviratis, kurie priklauso moteriai, gim. 1984 m. Nuostolis 1070 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 4 d. popietę V. Kudirkos g., Šilutėje, atliekant vyro, gim. 1981 m., apžiūrą, kišenėje rastas medicininis švirkštas su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vidurnaktį Rūgalių k., Kintų sen., pastebėtas automobilis ,,Volkswagen“, kurį galimai vairavo neblaivi (3,02 prom.) moteris,

Lietuvos bankas išleidžia monetas pagalbos tarnyboms ir šalies energetinei nepriklausomybei

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą „112“, skirtą greitosios medicinos pagalbos, policijos ir ugniagesių tarnyboms pagerbti, bei proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Jos paskelbtos oficialiomis mokėjimo priemonėmis. 20 eurų nominalo sidabrinė moneta „112“ į apyvartą bus išleista 2026 m. vasario 19 d., o išankstinis pardavimas prasidės vasario 11 d. Jos tiražas – 2 500 vnt. Moneta yra netradicinės formos – lygiašonė trapecija su skirtingai užapvalintais kampais. Monetos reverse įamžintas tarnybų ženklas – įspėjamoji šviesos signalizacija. Ji perteikia gebėjimą greitai ir

Pensijų kaupimo reforma: pirmąjį mėnesį užregistruoti sprendimai

milijonieriais

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4868 dalyviai. Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5251 euras. 17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei

Taip pat skaitykite