Ugniagesys savanoris Gabrielius Česonis

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių.

„Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius.

Jo teigimu, kita dalis – 25 proc. – savanorių mūsų šalies savivaldybėse telkia vietos gyventojus aktyviau įgyvendinant gaisrų prevencijos priemones, saugant nuo gaisrų žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir aplinką. Jie taip pat organizuoja priešgaisrinės saugos mokymus, aiškina gaisrų priežastis ir supažindina su priešgaisrinės saugos reikalavimais.

PAGD duomenys rodo, kad daugiausia savanorių dirba ne didžiuosiuose šalies miestuose, o Skuodo, Jonavos, Naujosios Akmenės, Jurbarko, Varėnos ir Telšių rajonuose.

Po mokymų – gesinti gaisrų

Pasak K.Lukošiaus, Lietuvos žmones tapti ugniagesiais savanoriais paskatina itin skirtingi dalykai. „Vieniems svarbu rūpintis bendruomene, prisiimti atsakomybę už artimųjų ir aplinkinių gerovę. Kiti nori tapti pavyzdžiu aplinkiniams.  Pastebime, kad nemažai žmonių savanoriauti pradeda norėdami patirti veiklos ekstremalumą. Vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai dažnai savanoriais tampa norėdami pasitikrinti, ar ugniagesio gelbėtojo profesija gali būti jų gyvenimo kelias. Taip pat vis daugėja tų, kurie nori tiesiog gelbėti žmones“, – pasakojo PAGD vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad jokių ugniagesių savanorių skaičiaus apribojimų nėra, todėl visi norintieji jais tapti, yra laukiami ir gali prisijungti prie Lietuvos ugniagesių gelbėtojų.

K.Lukošiaus teigimu, ugniagesiai savanoriai šiai veiklai atsakingai ruošiami. „Jie mokosi ir teorijos, ir praktikos, kurią įgyja bendradarbiaudami su statutiniais ugniagesiais gelbėtojais. Mokymai užbaigiami egzaminu, kurį išlaikę žmonės prisijungia prie ugniagesių gelbėtojų komandų ir pradeda budėjimus. Kartą per 4 metus ugniagesiai savanoriai privalo tobulinti kvalifikaciją kursuose ir pratybose“, – sakė PAGD direktorius.

Ugniagesiams savanoriams, už kiekvieną sugaištą valandą, mokamas ne didesnis kaip 1 proc. Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.

Atvedė noras padėti kitiems

Verslo bendrovės rinkodaros vadovas Gabrielius Česonis, vos prieš kelias savaites išlaikęs egzaminą, tapo ugniagesiu savanoriu.

„Man patinka padėti žmonėms, kuriems išties reikia pagalbos. Ne kartą važiuodamas esu sustojęs transporto priemonių avarijos vietoje. Moku suteikti pirmąją pagalbą, todėl pamatęs nelaimę niekada nedvejoju. Tokiose situacijose padėti kitiems man išties svarbu, todėl tai įprasminau tapęs šauliu, o dabar  – savanoriu ugniagesiu“, – kalbėjo G. Česonis.

Dalyvaudamas kelis mėnesius trukusioje ugniagesių savanorių rengimo programoje jis įgijo teorinių žinių ir praktikos. „Metodinė medžiaga padeda suprasti, o praktika – išmokti. Praktikos metu eidavau į ugniagesių komandą, ten dirbantys vyrai daugiau nei galėjau tikėtis mane mokė ir supažindino su savo darbu. Mokydamasis pajutau, kad tai tik maža dalelė to, ką galiu gauti tapęs ugniagesiu savanoriu“, – sakė G.Česonis.

Jo teigimu, net ir neplanuojant tapti ugniagesiu savanoriu šiuose mokymuose sužinoti dalykai ir įgyti įgūdžiai yra labai svarbūs. „Gyvenime jų bet kada gali prireikti. Juk sėdime dauguma prie kompiuterių ir mažai kokių naujų įgūdžių daugiau beįgyjame. Mano gyvenimui suteikia prasmę žinojimas, jog kritinėse situacijose galėsiu padėti kitiems, kad nepasimesiu bei mokėsiu tinkamai reaguoti. To ir siekiau tapdamas ugniagesiu savanoriu“, – kalbėjo G.Česonis.

Jis kiekvieną ugniagesių gelbėtojų iškvietimą palygino su lygtimi. „Kiekviena nelaimė – tai vis kiti kintamieji, kitos aplinkybės ir netikėtumai, todėl kaskart ugniagesiai gelbėtojai turi sudėlioti ir išspręsti vis naują lygtį. Labai svarbu kiekvieną kartą tinkamai improvizuoti, t.y., skirtingose situacijose gebėti priimti geriausią sprendimą ir galvoti apie žingsnį į priekį. Visada šiame darbe atsiranda aplinkybės, kurios neleidžia veikti pagal iš anksto numatytą planą. Tokį darbą dirbant žmogus visada juda pirmyn ir nesustabarėja“,  – kalbėjo ugniagesiu savanoriu tapęs vyras.

Pagrindinio darbo G. Česonis tikrai neketina atsisakyti, tačiau savaitgalio dieną ar vakarais jis ketina prisijungti  prie ugniagesių gelbėtojų komandos ir drauge su ja vykti į iškvietimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf.