Lietuvoje – didžiausias žūčių keliuose sumažėjimas

Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, kad Europos Komisija paskelbė preliminarius 2022 m. žūčių keliuose duomenis. Didžiausias sumažėjimas − daugiau nei 30 proc. − užfiksuotas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Danijoje žūčių keliuose sumažėjo 23 proc. Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje per pastaruosius trejus metus žūčių keliuose skaičius nekito arba padidėjo.

Visoje Europos Sąjungoje žūčių keliuose skaičius 2022 m., palyginus su ankstesniais metais, padidėjo 3 proc., nes eismas atsigavo po pandemijos suvaržymų. Praėjusiais metais keliuose žuvo apie 20 600 žmonių, t. y. 3 proc. daugiau negu 2021 m.

Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 46 žūtys keliuose.

Saugiausios kelionės tebėra Švedijoje ir Danijoje (atitinkamai 21 ir 26 žūtys milijonui gyventojų), o didžiausias rodiklis 2022 m. užfiksuotas Rumunijoje ir Bulgarijoje (atitinkamai 86 ir 78 žūtys milijonui gyventojų).

Europos Sąjungoje 52 proc. žūčių įvyko kaimo keliuose, 39 proc. – miestuose ir 9 proc. – greitkeliuose. Trys iš keturių žuvusiųjų keliuose (78 proc.) buvo vyrai. Automobilių keleiviai (vairuotojai ir keleiviai) sudarė 45 proc. visų žuvusiųjų keliuose, pėstieji – 18 proc., dviračių motorinių transporto priemonių (motociklų ir mopedų) naudotojai – 19 proc., o dviratininkai – 9 proc. visų žūčių.

Didelį susirūpinimą kelia dviratininkų žūtys Europos Sąjungos keliuose. Tai yra vienintelė kelių eismo dalyvių grupė, kurioje per pastarąjį dešimtmetį neužfiksuota didelio žūčių skaičiaus sumažėjimo.

Lietuvos kelių policijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai

2025 m. lapkričio 18 d. Šilutės rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros ir elektroninės įrangos atliekos; nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos; vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: sutomobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių); automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos; eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir

Kosulį ne visuomet lemia peršalimas: medikas įvardijo, kada derėtų sunerimti

Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

Parlamentarai šį sąrašą papildė trimis atmintinomis dienomis: birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14-ąją – Pasaulinė kraujo donorų diena, o lapkričio 14-ąją – Pasaulinė diabeto diena. Lietuvos oreivių dienos įtvirtinimu siekiama didinti visuomenės dėmesį oreivystei ir įprasminti oreivių veiklą ir atminimą. „1988 m. birželio 9 d. Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Po dviejų dienų, birželio 11 d., 6 val. 45 min. Molėtų r., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto

Pensijų atsiėmimo „langas“ greitai atsidarys: ar verta kaupimą stabdyti iš karto?

Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio II pensijų pakopos dalyviai įgis teisę nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Tačiau ekspertai ragina neskubėti šio žingsnio priimti pirmomis „lango“ dienomis. Apie tai, kodėl verta atsargiai pasverti kiekvieną žingsnį, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Pagal naująją tvarką, per dvejų metų laikotarpį (2026 ir 2027 m. sausį–gruodį) II pensijų pakopos dalyviai galės nuspręsti dėl kaupimo senatvei II pakopos fonde. Anot L. Načajienės, nusprendusieji nekaupti turės galimybę

Taip pat skaitykite