Lietuvių šventiniai įpročiai pasikeitė: vieną veiksmą atliekame net 70 proc. rečiau nei 2017-aisiais

Ką tik praūžus svarbiausioms metų šventėms, pastebimas lietuvių įpročių šventiniu laikotarpiu pokytis, apskaičiuotas pasitelkiant pastarojo dešimtmečio duomenis. Artimuosius ir draugus švenčių proga tautiečiai kasmet vis rečiau sveikina skambindami arba siųsdami SMS žinutes. Po karantino renkamės bendrauti gyvai, o gal reikšmingai daugiau naudojamės socialiniais tinklais?

„Lietuvių sveikinimo įpročiai pasikeitė tiek sutinkant Naujuosius, tiek švenčiant Kalėdas – šių švenčių dienomis kasmet skambinama pastebimai mažiau, išimtis –  Kalėdos ir Naujieji, kuriuos sutikome karantine. Pasitinkant 2023-iuosius, 00.15 val. – laiku, kuomet įprastai pasipila didžiausia sveikinimų banga – šiemet lietuviai skambino net 15 proc. mažiau nei pernai tokiu pat metu ir net 70 proc. mažiau nei 2017-aisiais.

Tiesa, visuotiniame karantine pasitinkant 2021-uosius, skambučių srautas po vidurnakčio buvo net 83 proc. didesnis nei fiksavome šiemet“, – pranešime žiniasklaidai sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

SMS mažiausiai per 10 metų

Eksperto teigimu, žmonių įpročius lemia besikeičiančios aplinkybės. „Šiemet žmonės daugiau laiko praleido gyvai švęsdami su šeima ir draugais. Todėl, tikėtina, telefonu juos sveikino rečiau. Mažiausiai skambučių „Bitės“ tinkle šiuo šventiniu laikotarpiu užfiksuota Kūčių dieną, o aktyviausiai žmonės skambino gruodžio 27 d., veikiausiai norėdami pasidalinti praėjusių Kalėdų įspūdžiais ar aptarti tarpušvenčio darbus“, – svarsto „Bitės“ technologijų direktorius.

Iki 2018-ųjų žmonės artimuosius sveikindami su Kalėdomis, dažniau siųsdavo SMS, o Naujųjų metų naktį – skambindavo. „SMS srautas šiemet, tiek per Naujuosius, tiek pirmąją ir antrąją Kalėdų dienomis buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pasitinkant 2023-iuosius išsiųsta net 19 proc. mažiau SMS žinučių, lyginant su tuo pačiu laiku pernai“, – pastebi M. Rauba.

Jis priduria, jog analizuojant šiuos duomenis, negalima nuvertinti ir išaugusio socialinių tinklų vartojimo Lietuvoje. „Kas negali pasimatyti gyvai – vis dažniau draugus ir artimuosius, taip pat ir gyvenančius užsienyje, sveikina naudodamiesi socialiniais tinklais bei pokalbių programėlėmis, pvz., „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitomis“, – sako M. Rauba.

Šventinių skambučių mažiau, nors tinklas pažangesnis

„Bitės“ technologijų direktoriaus teigimu, retas tebeprisimena laikus, kai Naujųjų metų vidurnaktį dėl keliasdešimt kartų išaugusios tinklo apkrovos vėluodavo SMS žinutės arba nepavykdavo prisiskambinti adresatui. „Nors nuo tų laikų mus skiria tik 7-10 metų, tačiau technologiniai ir tinklo kokybės pokyčiai – milžiniški. Su tokiomis problemomis susidurdavome vyraujant ribotos talpos ir greičio 2G ir 3G ryšio tinklams. Prie ryškaus teigiamo pokyčio prisidėjo dar 2013-2015 metais visoje Lietuvoje išvystyta pažangi 4G ryšio technologija bei išplėstas 3G tinklas – visa tai leidžia jau daug metų Naujuosius pasitikti sklandžiai“, – sako M. Rauba.

Pasiruošimas didžiausioms šventėms metuose, anuomet, pasak eksperto, jų komandai užimdavo net kelias savaites. „Negana to, budėdavome ir būdavome pasirengę spręsti iškilusias tinklo problemas net ir Naujųjų naktį. Esu ne kartą tai daręs pats. Dabar tuos laikus prisimename su šypsena, nes procesai yra optimizuoti, o mūsų vidinės sistemos ir tinklai – gerokai modernesni“, – teigia jis.

M. Rauba pažymi, kad „Bitės“ 5G tinklas, pradėtas diegti ir vystyti pernai, žmonėms leis mėgautis dar spartesniu ir stabiliai kokybišku 5G tinklu visoje Lietuvoje.

Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešoji biblioteka pelnė garbingą apdovanojimą

2026 m. kovo 11-ąją, Pagėgių savivaldybės Kultūros centre vykusio iškilmingo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo metu, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pagerbta Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus įsteigtu apdovanojimu – atminimo ženklu „Bendruomenės gerovės kūrėjas“ ir padėka. Šis svarus įvertinimas įstaigai skirtas už prasmingas iniciatyvas ir reikšmingus nuopelnus Pagėgių krašto kultūrinio identiteto stiprinimui: už 2025 m. aktyviai plėtotas įtraukiąsias kultūrines ir šviečiamąsias veiklas bei nūdienos iššūkius ir aktualijas atliepiančias profesionalias, visiems prieinamas viešąsias paslaugas skirtingų socialinių ir amžiaus grupių lankytojams;

Ar telefonas gali pakeisti kino kamerą?

Ar išmanusis telefonas gali mesti iššūkį profesionalioms kino kameroms? Režisierius Emilijus Vėlyvis kartu su prodiuseriu Gediminu Juodeika nusprendė tai patikrinti praktiškai. Kuriamas lietuviškas serialas nuguls šalies istorijoje kaip pirmasis, filmuojamas tik išmaniaisiais telefonais – „Samsung Galaxy S25 Ultra“ ir visai neseniai pristatytais „Galaxy S26 Ultra“, – kurių Lietuvos parduotuvėse galima rasti jau nuo kovo 11 d. Įsivaizduokite – virtuvės orkaitėje lėtai kepa viščiukas, o už stiklo vyksta aktorių dialogas. Kamera šią sceną fiksuoja ne iš įprasto kampo, o iš orkaitės

Kasdien po 5 klausimus ir šansas laimėti 10 tūkst. eurų – startuoja „Didysis NORFOS žaidimas“ 

norfa

Praneša ELTA Ar mėgstate iššūkius ir azartą? Mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ kartu su naujienų portalu „Delfi“ pristato „Didįjį NORFOS žaidimą“. Tai konkursas, kuriame kiekvieną dieną galėsite pasitikrinti savo žinias, rinkti taškus ir pretenduoti į piniginius prizus.  Dalyvaukite jau dabar! Žaidimas startuoja 2026 m. kovo 9 d. ir tęsis iki birželio 9 d. (imtinai) specialiame polapyje http://www.norfazaidimas.lt. Dalyvauti gali visi 18 metų sulaukę fiziniai asmenys, turintys galiojančią „Norfos“ lojalumo kortelę. Norint pretenduoti į prizus, būtina užsiregistruoti, nurodyti lojalumo kortelės numerį bei

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Taip pat skaitykite