Lietuviško jurgino pergalė tarptautiniame festivalyje

Aigustė

Pagrindinį žiuri prizą šiemet pelnė jurginas „Aigustė‘‘.

Rugpjūčio 29-30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune įvyko Tarptautinis jurginų festivalis, dviem dienoms pavertęs sodą žiedų, spalvų ir bendravimo švente. Renginyje dalyvavo jurginų selekcininkai, mokslininkai, botanikos sodų atstovai. Taip pat šių gėlių žiedų grožį vertinantys lankytojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Sakartvelo ir Prancūzijos. Festivalio kulminacija tapo Tarptautinio jurginų konkurso laimėtojų paskelbimas.

Lankytojus žavėjusius šimtus skintų jurginų parodoje iš savo kolekcijų atvežė ir pristatė privatūs augintojai ir selekcininkai bei botanikos sodai. Dalyvavo Danutė Simonaitienė  iš Marijampolės, Virginija Gasiūnaitė iš Panevėžio, Meilutė Mociškytė iš Rokiškio, Kristina Kriščiūnaitė iš Šakių, Alari Suurmets iš Tartu, Estijos, Margus Maripuu iš Eidapere, Estijos, Marine Muchaidze iš Sakartvelo nacionalinio botanikos sodo, Tbilisio, taip pat Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodas, Latvijos nacionalinis botanikos sodas, Salaspilis.

Parodoje eksponuota beveik 700 jurginų veislių – iš privačių kolekcijų ir botanikos sodų. Pagrindinį žiuri prizą šiemet pelnė jurginas „Aigustė‘‘, sukurtas selekcininkės Danutės Simonaitienės (Marijampolė). Žiedas kreminės spalvos, elegantiškais tamsiai rožiniais pakraščiais apvedžiotas jurginas žavėjo ne tik vertinimo komisiją, bet ir parodos lankytojus.

Vertinimo komisiją sudarė jurginų specialistai, selekcininkai, mokslininkai ir kolekcininkai iš penkių šalių: Prancūzijos, Sakartvelo, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Jurginus vertino ir Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė dr. Gitana Štukėnienė. Komisijos sprendimu du antrieji ir du tretieji prizai žiuri sprendimu atiteko VDU Botanikos sodo darbuotojo dr. Arūno Balsevičiaus išvestiems jurginams.

Lietuvos genetiniai ištekliai

Ypatingas dėmesys buvo skirtas toms veislėms, kurios yra įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalius genetinius išteklius. Jos buvo papildomai  pažymėtos, kad parodos svečiai ir lankytojai galėtų atkreipti dėmesį. Valstybinės miškų tarnybos specialistė dr. G. Štukėnienė pažymi, kad šiuo metu 27 lietuviškų jurginų veislės yra įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

Tai A. Gražio išvesti jurginai „Juozas Miltinis“, „Lietuvos Knygnešiams“, „Sabonis“, „Ona Skeivienė“, „Saulėlydis“, „Sniegius“, „Teatras“, „Ugnius“, „Vitalija“ ir J. A. Liutkevičiaus veislės „Baltijos Kelias“, „Margiris“, „Oginskis“, „Provincinis“, „Rambynas“, „Tumas Vaižgantas“. Selekcininko dr. A. Balsevičiaus sukurtos veislės: „Anelė Albina“, „Duonos Kelias“, „Freda Kristina Pink“, „Janusz Bogdan Faliński“, „Laumė“, „Meška Slapukė“, „Orija“, „Ragana“, „Tumė“, „Vytautas Magnus University“, „Wigry“, „Žuvinto Lūgnė“. Šios veislės vertinamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Lankytojai grožėjosi vazose sumerktais eksponatais, ir ekspozicijose augančiais jurginais, kurių VDU Botanikos sodas šiemet turi per 2 000 augalų. Be parodos ir konkurso, festivalio lankytojai galėjo dalyvauti ekskursijose, klausytis paskaitų, bendrauti su selekcininkais, įsigyti augalų čia pat vykusioje mugėje.

Valstybinės miškų tarnybos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

Birželio 15 d. prasideda vasaros priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Stojantieji prašymus mokytis kviečiami teikti iki rugpjūčio 10 d. imtinai. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – panašiai kaip pastaraisiais metais. „Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo

Per tris dienas – 16 eismo saugumo pažeidimų

policija

Birželio 8-10 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę –buvo tikrinama, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos, taip pat ar naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas sėdynes. Nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu: 3 Tauragėje ir 8 Šilutėje. Taip pat užfiksuoti 5 pažeidimai, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių. Vienas toks pažeidimas nustatytas Tauragėje, keturi – Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Taip pat skaitykite