Lietuviško jurgino pergalė tarptautiniame festivalyje

Aigustė

Pagrindinį žiuri prizą šiemet pelnė jurginas „Aigustė‘‘.

Rugpjūčio 29-30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune įvyko Tarptautinis jurginų festivalis, dviem dienoms pavertęs sodą žiedų, spalvų ir bendravimo švente. Renginyje dalyvavo jurginų selekcininkai, mokslininkai, botanikos sodų atstovai. Taip pat šių gėlių žiedų grožį vertinantys lankytojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Sakartvelo ir Prancūzijos. Festivalio kulminacija tapo Tarptautinio jurginų konkurso laimėtojų paskelbimas.

Lankytojus žavėjusius šimtus skintų jurginų parodoje iš savo kolekcijų atvežė ir pristatė privatūs augintojai ir selekcininkai bei botanikos sodai. Dalyvavo Danutė Simonaitienė  iš Marijampolės, Virginija Gasiūnaitė iš Panevėžio, Meilutė Mociškytė iš Rokiškio, Kristina Kriščiūnaitė iš Šakių, Alari Suurmets iš Tartu, Estijos, Margus Maripuu iš Eidapere, Estijos, Marine Muchaidze iš Sakartvelo nacionalinio botanikos sodo, Tbilisio, taip pat Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodas, Latvijos nacionalinis botanikos sodas, Salaspilis.

Parodoje eksponuota beveik 700 jurginų veislių – iš privačių kolekcijų ir botanikos sodų. Pagrindinį žiuri prizą šiemet pelnė jurginas „Aigustė‘‘, sukurtas selekcininkės Danutės Simonaitienės (Marijampolė). Žiedas kreminės spalvos, elegantiškais tamsiai rožiniais pakraščiais apvedžiotas jurginas žavėjo ne tik vertinimo komisiją, bet ir parodos lankytojus.

Vertinimo komisiją sudarė jurginų specialistai, selekcininkai, mokslininkai ir kolekcininkai iš penkių šalių: Prancūzijos, Sakartvelo, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Jurginus vertino ir Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė dr. Gitana Štukėnienė. Komisijos sprendimu du antrieji ir du tretieji prizai žiuri sprendimu atiteko VDU Botanikos sodo darbuotojo dr. Arūno Balsevičiaus išvestiems jurginams.

Lietuvos genetiniai ištekliai

Ypatingas dėmesys buvo skirtas toms veislėms, kurios yra įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalius genetinius išteklius. Jos buvo papildomai  pažymėtos, kad parodos svečiai ir lankytojai galėtų atkreipti dėmesį. Valstybinės miškų tarnybos specialistė dr. G. Štukėnienė pažymi, kad šiuo metu 27 lietuviškų jurginų veislės yra įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

Tai A. Gražio išvesti jurginai „Juozas Miltinis“, „Lietuvos Knygnešiams“, „Sabonis“, „Ona Skeivienė“, „Saulėlydis“, „Sniegius“, „Teatras“, „Ugnius“, „Vitalija“ ir J. A. Liutkevičiaus veislės „Baltijos Kelias“, „Margiris“, „Oginskis“, „Provincinis“, „Rambynas“, „Tumas Vaižgantas“. Selekcininko dr. A. Balsevičiaus sukurtos veislės: „Anelė Albina“, „Duonos Kelias“, „Freda Kristina Pink“, „Janusz Bogdan Faliński“, „Laumė“, „Meška Slapukė“, „Orija“, „Ragana“, „Tumė“, „Vytautas Magnus University“, „Wigry“, „Žuvinto Lūgnė“. Šios veislės vertinamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Lankytojai grožėjosi vazose sumerktais eksponatais, ir ekspozicijose augančiais jurginais, kurių VDU Botanikos sodas šiemet turi per 2 000 augalų. Be parodos ir konkurso, festivalio lankytojai galėjo dalyvauti ekskursijose, klausytis paskaitų, bendrauti su selekcininkais, įsigyti augalų čia pat vykusioje mugėje.

Valstybinės miškų tarnybos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite