Lietuviai mano, kad robotai nekelia grėsmės jų darbo vietoms

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų savo darbovietėse jaučiasi saugiai ir nesibaimina darbo prarasti dėl robotizacijos. Penktadalis respondentų mano, kad jų darbo vietą ateityje greičiausiai pakeis robotai, tačiau teigia dėl to nepergyvenantys. Mažiausiai robotus kaip grėsmę darbo vietoms vertina 45-54 m. asmenys ir vyresni.

SBA grupei priklausančios robotų diegimo įmonės „Robotex” užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad penktadaliu padaugėjo gyventojų, manančių, kad robotai negali užimti jų darbo vietos. Jeigu 2019-aisiais 52 proc. teigė, kad robotams juos pakeisti yra nerealu, šiais metais taip manančių dalis išaugo iki 63 proc. Gyventojų, kurie yra įsitikinę, kad ateityje juos pakeis robotai, per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 21 iki 16 proc.

Vytautas Kazlauskas.

„Dažnai bijome to, ko nepažįstame. Robotams ir kitoms inovacijoms vis labiau įsiliejant į pramonę bei kitas gyvenimo sritis, dauguma darbuotojų to nesieja su grėsme jų darbo vietai. Taip manančių padaugėjo. Kad daug baimių yra nepagrįstos, liudija ir mūsų robotų diegimo patirtis. Net ir robotizuojant vis daugiau procesų, darbuotojų skaičius tose įmonėse augo, nes didėjo efektyvumas, o su tuo ir galimybės plėsti veiklos mastą“,– teigia SBA grupės įmonės „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas.

Pasak jo, augant gamybos apimtims, įmonėms žmonių reikia ne tik daugiau, bet ir jų darbas tampa įdomesnis, kūrybiškesnis, nes robotams tenka fiziškai sunkiausios ir labiausiai monotoniškos užduotys.

Optimistinis jaunų žmonių požiūris

Šiuo metu galima stebėti ir dar vieną tendenciją. Remiantis apklausos duomenimis, būtent jauni –  20-24 metų – specialistai dažniausiai iš visų amžiaus grupių tiki, kad ateityje jų darbo vietą pakeis robotai, tačiau net trys ketvirtadaliai jaunuolių teigia dėl to neišgyvenantys.

„Manančių, kad darbo vietą ateityje pakeis robotas jaunuolių –  net 40 proc., tačiau didžioji dalis jų dėl to nesibaimina. Tokia tendencija gali rodyti jaunosios kartos pasiruošimą ateičiai ir supratimą, kad technologijos ateityje greičiausiai pakeis didelę dalį mūsų kasdienybės ir robotai transformuos vis didesnę dalį darbo rinkos. Vis dėlto, jaunas žmogus to nesibaimina, nes tiki, kad visuomenė prie to prisitaikys ir ateityje keisis darbo specifika”, –  prognozuoja V. Kazlauskas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad tiek didesniuose miestuose, tiek miesteliuose ar kaimuose požiūris į robotus skiriasi nežymiai. Didžioji dalis (61–65 proc.) nesitiki, kad robotai juos pakeis,  19-25 proc. mano, kad tai tai yra realu, tačiau iš pastarųjų didžioji dalis dėl to nerimo nejaučia.

Gabija Rakauskaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite