Lietuviai jau kaupia kiaušinių atsargas Velykoms

Didžiausiai pavasario šventei, Velykoms, lietuviai pradeda ruoštis iš anksto. Svarbiausio Velykų atributo ir patiekalo, kiaušinių, pardavimai jau auga, o bendrai prieš šią šventę žmonės jų nuperka kone dukart daugiau nei įprastai. Pastaraisiais metais taip pat pastebimas ekologiškų kiaušinių pardavimų augimas, be to, lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius.

„Nors iki prasmingiausios pavasario šventės liko beveik trys savaitės, jaučiame išaugusią kiaušinių paklausą. Ir tai yra visiškai įprasta, šią tendenciją stebime jau ne vienerius metus, todėl atsižvelgdami į žmonių pirkimo įpročius tam ruošiamės iš anksto ir didiname šių prekių pasiūlą. Pardavimų augimui įtakos turi ne tik prieš Velykas išaugantis pasirinkimas, bet ir iš anksto skelbiamos akcijos“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Lyginant su įprastais kiaušinių pardavimais, pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad prieš Velykas jų vidutiniškai parduodama 87 proc. daugiau, o kai kurių gamintojų kiaušinių žmonės nuperka tris, penkis ar net septynis kartus daugiau. V. Drulienė taip pat pastebi, kad ruošdamiesi šventei vien „Maximos“ parduotuvėse lietuviai nuperka daugiau nei milijoną dėžučių kiaušinių – tiek jų parduodama per tris savaites iki Velykų.
Bendri kiaušinių pardavimai išlieka gana stabilūs, tiesa, žmonių poreikiai keičiasi. Viena iš tendencijų – auga ekologiškų kiaušinių poreikis: nuo 2016 metų jų kasmet nuperkama maždaug 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Taip pat lietuviai yra linkę išbandyti naujoves ir perka ne tik vištų, bet ir kitų paukščių kiaušinius, kurių paklausa artėjant Velykoms išauga nuo dviejų iki keturių kartų.

Kiaušinių galiojimo terminas yra 28 dienos. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Kiaušinius rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje. Putpelių kiaušinius reikia virti iki 3 minučių, vištų – nuo 3 iki 6 minučių, žąsų – iki 25 minučių, o stručio kiaušinį reikia virti nuo 45 minučių iki valandos.

Kaip ir ankstesniais metais, žmonėms siūloma įsigyti ir jau nudažytų putpelių kiaušinių ir velykinių margučių. Pastebima, kad laiką taupantys žmonės vis labiau juos pamėgsta – praėjusiais metais dažytų putpelių kiaušinių parduota dešimtadaliu, o velykinių margučių – penktadaliu daugiau nei 2017-aisiais.

Margins 1000 kiaušinių

Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centruose nuo kovo 28 dienos visą mėnesį „Maximos“ darbuotojai drauge su centrų globojamais vaikais velykinėse dirbtuvėse margins per 1000 kiaušinių, kuriuos vėliau dovanos senelių namuose gyvenantiems ir vienišiems garbingo amžiaus žmonėms bei socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Akcijos sumanytojų teigimu, dėmesys prieš didžiąsias metų šventes prisideda prie tolesnio vaikų šeimų tradicijų puoselėjimo.

Visoje Lietuvoje yra 16 Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centrų, kuriuose lankosi per 400 vaikų iš finansinius ir socialinius sunkumus patiriančių šeimų. „Pasiruošimas Velykoms vaikų dienos centruose vaikams tampa atskira švente – su margučiais, pasirodymais ir svečiais. Dienos centrų darbuotojai ir svečiai ne tik moko vaikus marginti kiaušinius, bet ir pasikviečia liaudies papročių žinovus. Pasakojimus apie Velykų tradicijas vaikai parsineša į šeimas. Kai kurie dienos centrai marginti kiaušinių pasikviečia ir tėvus. Vėliau vaikai apie šiuos susitikimus mokykloje pasakoja kaip apie tikrąsias Velykas“, – teigia Maltos ordino pagalbos tarnybos programų direktorė Rasa Stukienė.

Ji priduria, kad vėliau vaikai margučius dovanoja maltiečių globojamiems seneliams. Pasak jos, tokia praktika padeda ugdyti vaikų vieningumą ir atsakingos bendruomenės suvokimą. Vaikai mokosi būti empatiškais, dalintis ir rūpintis kitais.

„Maximos“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Diena, kai nesisekė moterims ir degė namas Juknaičiuose

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Blaivi 38-erių m. moteris išvažiuodama iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga užkliudė pro šalį ėjusią 82-ejų metų senolę. Tai įvyko spalio 2-os popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Knygnešių g., Šilutėje. Nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 2 d. prieš vidurnaktį degalinėje Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivi (3,44 prom.) 25-erių moteris, gim. 1999 m., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, važiuodama automobiliu „Mercedes Benz ML 270“ atbuline eiga atsitrenkė į degalinėje esančią lauko prekybos lentyną

Informacija apie prekes ir paslaugas – tik lietuviškai

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Privalės aptarnauti valstybine kalba Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims. Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su

Dėl kaimo turistų registravimo bus taikoma išimtis

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeliks pareigos per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime. Pasak Seimo nario Andriaus Bagdono, šis Ekonomikos komiteto narių inicijuotas pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia pakankamai didelę administracinę naštą. „Nuo liepos 1

Šilutės bibliotekoje pristatyta debiutinė Jono Jauniaus knyga

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Jono Jauniaus debiutinė knyga „Mano gyvenimo fizika“. Dalinamės literatės Irenos Arlauskienės įžvalgomis apie pristatymą bei renginio akimirkomis. Naujos knygos šviesa Nuostabus jausmas paimti į rankas naują knygą. Norėčiau tikėti, kad lietuviams jis yra net truputį šventas, jei prisimenam pirmąją knygą, knygnešystės laikus, kovas už žodžio laisvę okupacijos metais. Tai, žinoma, jau su istorija susieti dalykai, bet už juos nė kiek ne mažesnis yra autoriaus savo pirmosios knygos sutikimo džiaugsmas.

Taip pat skaitykite