„Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis“

Vis dažniau pasigirsta, kad klestint emigracijai greitai gali būti taip, kad nebus kam lietuviškai kalbėti. Šilutės kultūros ir pramogų centro salėje į muzikinį vaidinimą „Lietuva tarmiškai“ gausiai susirinkę įvairaus amžiaus Šilutės krašto žmonės nuteikė optimistiškai – panašu, kad lietuvių kalba ir jos tarmėmis dar yra kam kalbėti!

Petro Skutulo nuotr.

Per Lietuvą keliaujantis vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis „Lietuva“ viešėjo Šilutėje. Šįkart su nuotaikingu muzikiniu spektakliu „Lietuva tarmiškai“.

Muzikiniame spektaklyje atsigręžiama į tautos ištakas, priminta legendomis apipinta Lietuvos radimosi istorija, pagoniškos apeigos.

Išauginę Gyvybės medį ansambliečiai pakvietė žiūrovus į nuotaikingą, spalvingą, muzikinę kelionę per Lietuvą. Aplankyti penki etnografiniai Lietuvos regionai. Smagioje kelionėje, kurioje netrūko šokių, dainų, atspindinčių darbus, šventes ir papročius, vadovavo Gaspadinė (Loreta Sungailienė) ir Gaspadorius (Stanislovas Kavaliauskas).

Aukštaitijos kraštas nuo seno garsus aludariais, todėl parodyta tradicinė Alutinio šventė. Dainingoje Dzūkijoje dalyvauta rugiapjūtės pabaigtuvėse. Žiūrovai negailėjo plojimų Dainavos krašto mergelių šokiui su varpeliais „Sesylio“ bei vyrų šokiui „Starkus“ ant kojokų. Suvalkijoje dalyvauta vestuvėse, į kurias pakvietė Kvieslys, pasidabinęs „pažibais aptaisyta kepure“, skambėjo vestuvinės dainos, žiūrovus žavėjo vestuviniai šokiai.

Muzikinėje kelionėje po Lietuvą ypač išskirtinis buvo Mažosios Lietuvos kraštas, kurį nuo Didžiosios Lietuvos net penkis amžius skyrė „rubežius“. Šiame krašte per šimtmečius susiklostė savitos tradicijos ir kitoks negu Didžiojoje Lietuvoje gyvenimo būdas. Lietuvininko būdą perprasti gilių šaknų neturintiems nėra paprasta, ne taip lengvai „įkandama“ ir lietuvininkų tarmė. Todėl rengiant programą ansambliečiai patarimų ieškojo pas lietuvininkų tarmės puoselėtoją Vaidą Galinskienę.

Mažojoje Lietuvoje keliauninkus pasitiko ne spalvingais drabužiais, bet žvejo apsiaustais vilkintys, galvas nuo vėjų po „ziudvestėmis“ slepiantys žvejai. Sudėtingą krašto istoriją atskleisti padėjo Žvejo ir Knygnešio, nelegaliai nešančio knygas į Didžiąją Lietuvą maskoliškai kalbantiems lietuviams, pokalbis. Žiūrovai plojimais pritarė „Stintapūkiui“, kitiems manieringiems lietuvininkų  šokiams. Pasak lietuvininkų tarmės puoselėtojos Šilutės muziejaus etnografės Indrės Skablauskaitės, lietuvininkai šokdavę tarsi pasipūtę. Žiūrovai neliko nepastebėję, kad šokėjų  sijonus puošė išskirtinė lietuvininkų aprangos detalė – delmonas.

Muzikinė kelionė „Lietuva tarmiškai“ baigėsi Žemaitijoje, kur siautėjančios Užgavėnių kaukės ir persirengėliai  priminė, kad netrukus žiemą varysime iš kiemo. „Žemaičių tarmė – išraiškingiausia“, – pritardama žemaitiškoms dainoms tarstelėjo tarp žiūrovų sėdėjusi Senųjų kaimo tradicijų centro vadovė Marytė Eugenija Matevičienė. Įspūdingą muzikinį spektaklį ji stebėjo kartu su vyru Albinu ir buvusiu „Lietuvos“ ansambliečiu, profesionaliu birbynininku Kaziu Budriu, kitais bikavėniškiais. Nebūti čia jie tiesiog negalėjo, mat dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“  groja Eugenijos ir Albino Matevičių dvynukai: Romas – su bandonija, Tomas – su birbyne.

Muzikinės kelionės vedėjai priminė Simono Daukanto žodžius: „Lietuvi, atmink, jog mūsų kalba, jos tarmės tai yra mūsų pasaulio medis, tai yra mūsų saulė, lietuvybės gyvastis ir visų mūsų garbė“. Kartu su ansambliečiais scenoje „žvaigždes nuo dangaus raškė“ mažieji šilutiškiai – Pamario pagrindinės mokyklos šokių kolektyvo „Viržytė“ jaunių grupės šokėjai. „Viržytės“ vadovė Rita Kurpeikytė sakė, kad šokėjai šių įsimintinų akimirkų tikriausiai nepamirš visą gyvenimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

koncertas.10_resize koncertas.11 koncertas.8 koncertas.7 koncertas.6 koncertas.5 koncertas.4 koncertas.3 koncertas.2 koncert.1

3 komentarai

  • Nuostabus vakaras, pasijutau esanti Lietuvė. Šaunuoliai šilutiškiai – tokia gausybė susirinko, nors teko pirkti bilietus. Siūlau palyginti: vasario 16 d. – pustuštė salė, nors viskas veltui, o vasario 18 d. – pilnutėlė, nors ir su bilietais. Gal mūsų kultūros veikėjai galėtų susimąstyti, kodėl vietiniai kultūros kūrėjai ir siūlytojai žiūrovų nebeturi, o atvykėliai – turi…

  • šilutiškė

    Smagu – Šilutės salėje sutilpo visa LIETUVA. Esu sužavėta.

  • taip

    Ačiū už gerą straipsnį ir puikias nuotraukas. Jeigu būsite ir ateity patriotai, jusu laukia sėkmė ir dėkingumas. To ir linkiu.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite