Lietaus išpraustos Vainuto Joninės

Vainutas paminėjo didžiausią tradicinę seniūnijos vasaros šventę – Jonines. Šventės organizatoriai pasistengė, kad ji būtų įdomi, išsiskirtų iš kitų, tik oro pasirinkti negalėjo, tad visą kaltę suvertė šventam Jonui Krikštytojui, – esą tai jis taip krikštijąs susirinkusius…

Sveikinimai Jonams, Janinoms ir Rasoms.

Nepaisant gamtos išdaigų, privertusių gūžtis po skėčiais, nosies niekas nenukabino. Sakydamas, kad lietus jį atlydėjo nuo pat Vilniaus, šventėje dalyvavo niekuomet Vainuto Joninių nepraleidžiantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, kuriam šį kartą niekur vykti nereikėjo, nes pats yra vainutiškis. Svečius pasitiko ir globojo Vainuto bendruomenės pirmininkė Laima Barakauskienė ir Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus.
Iš ryto vyko krepšinio varžybos, vėliau Šv. Jono Krikštytojo atlaidai ir Šilutės kamerinio teatro vaidinimas bei gigantiškų šachmatų turnyras krepšinio aikštelėje. Vakarinė šventės dalis prasidėjo prie paminklinio varpo, šalia bažnyčios. Čia prisiminta Vainuto istorija, apie kurią yra rašęs ir dabartinis meras Vytautas Laurinaitis. Spėliota, iš kur kilęs Vainuto pavadinimas – ar nuo Vainutėlio upelio, ar nuo žodžio „vaina“ (rusiškai – „karas“), nes čia daug kovų būta. O tas kovas simbolizavo 4 šarvuoti riteriai iš Kauno istorinės rekonstrukcijos klubo.
Vainuto klebonas Dainoras Židackas priminė, kad pradėti šventę susirinkta toje vietoje, kur greičiausiai stovėjo senoji medinė Vainuto bažnyčia. Su ta bažnyčia įdomios istorijos būta. Vainute apsilankęs vyskupas Motiejus Valančius pamatė, kad ūkininkai čia turtingi, o bažnytėlė tėra medinė, sudegusios vietoje pastatyta. Sugėdino vyskupas vainutiškius ir tie jau 1869 metais mūriję tą, kuri iki šiol tebestovi. Medinė bažnyčia niekur nedingo, ji buvo išardyta po rąstą. Tie rąstai sunumeruoti ir Ropkojų parapijoje vėl į surinkti. Medinukė ten iki šiol tebestovi. Klebonas taip pat ragino neliūdėti dėl blogo oro ir priimti tai, kaip šventojo Jono Krikštytojo pokštą.
Po keletą dainų sutraukę folkloro ansambliai „Vainuta“ ir rusniškių „Sklada“, vėliau koncertavo didžiojoje šventės scenoje. Įkyriai merkiantis lietus vis dėlto išgąsdino žmones ir į įspūdingą šventės atidarymą jų nedaug teatėjo. Renginio organizatoriai – Senųjų kaimo tradicijų centras, Vainuto seniūnijos bendruomenė su seniūnu V. Mockumi priešakyje pasistengė, kad būtų įdomu ir neįprasta.
Šventė prasidėjo iš Kauno atvykusių riterių, apsuptų Vainuto gimnazijos šokių kolektyvo „Uta“ narių, pasirodymu. Vėliau norintieji galėjo apžiūrėti viduramžišką svečių iš Kauno ginkluotę, pakalbinti juos, kartu nusifotografuoti. Kauno istorinės rekonstrukcijos klubo nariai pasakojo, kad jų ekipiruotė sveria apie 30 kg ir esanti gana tiksliai nukopijuota pagal XV a. pradžios riterių ginkluotę, saugomą įvairiuose Europos muziejuose. Šie šarvai beveik niekuo nesiskiria nuo originalų, tik plieno kokybė daug geresnė.
Scenoje užgrojus Šilutės kultūros ir pramogų centro ansambliui „Karčema“, atėjo laikas dovanoms ir sveikinimams. Meras V. Laurinaitis pajuokavo, kad per atlaidus vainutiškiai bus prastai meldęsi, jeigu taip lyja… Vainuto bendruomenės pirmininkei Laimai Barakauskienei jis padovanojo japoniškojo šermukšnio sodinuką. Anot mero, šis augalas pritaikytas mūsų klimatui, jo uogos valgomos, o bendruomenės pirmininkei belieka surasti vietą šiam sodinukui.

Lietui aprimus, į šventę susirinkusių žmonių padaugėjo.

Seimo narys R. Žemaitaitis pasidžiaugė, kad Vainuto Joninės jam esanti pirmoji proga vasarą iš Seimo išvykti į gamtą. Nieko nelaukęs R. Žemaitaitis pasveikino Jonus ir Janinas.
Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus sakė, kad skirtingai negu ankstesniais metais, šiemet gražiausiai besitvarkančių sodybų ir namų šeimininkų neapdovanos. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau jaunimo išvažiuoja, dėmesys sutelkiamas į šiemet susituokusias ir pasilikusias Vainute gyventi jaunas šeimas. Po magnolijos sodinuką seniūnas įteikė Vitalijai ir Pauliui Pietariams, Dovilei ir Audriui Venckams, Laurai ir Algiui Kurmiams bei Monikai ir Ramūnui Birbalams. Gaila, kad ne visos jaunos šeimos lietingą pavakarę susirinko į šventę.
Buvo apdovanoti krepšinio turnyro nugalėtojai. Šiemet Vainuto seniūno prizas atiteko Švėkšnos komandai „Vilkai“.
Sveikinimų maratonas baigėsi Jonų, Janinų ir Rasų pagerbimu. Kiekvienas varduvininkas gavo po ąžuolų lapų vainiką, visi šoko valsą. Šventinę programą pratęsė muzikinių kolektyvų koncertas.
Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite