Lenkija informavo Lietuvą apie sprendimą statyti pirmą Lenkijoje branduolinę elektrinę

Lenkija informavo Lietuvą apie Lenkijos aplinkos apsaugos generalinio direktoriaus priimtą sprendimą dėl pirmosios Lenkijoje branduolinės elektrinės statybos ir eksploatavimo projekto. Šis sprendimas priimtas atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir nustato aplinkosaugos sąlygas, kurių privaloma laikyti įgyvendinant projektą.

 

200 km iki Lietuvos

Branduolinę elektrinę, kurios numatoma galia iki 3750 MWE, planuojama statyti Liubiatovo–Kopalino vietovėje. Vietovė yra prie Baltijos jūros, nutolusi nuo Lietuvos apie 200 km.

Numatoma įrengti tris „Westinghouse Electric Company LLC“ AP1000 branduolinius reaktorius trijuose branduolinės energijos blokuose su atvira aušinimo sistema, naudojančia jūros vandenį.

Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) 1 priedą, tai yra ji gali daryti reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį.

Sprendimas dėl būtinybės atlikti pirmosios Lenkijoje branduolinės elektrinės projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrą priimtas 2015 m. ir išsiųstas užsienio šalims, įskaitant Lietuvą. Lietuva informavo apie ketinimą dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūroje 2016 m. ir šį ketinimą pakartotinai patvirtino 2022 metų pradžioje.

Aplinkos ministerija, kaip atsakinga už tarpvalstybines konsultacijas dėl poveikio aplinkai vertinimo institucija, viso proceso metu konsultavosi su atsakingomis Lietuvos institucijomis ir sudarė galimybę pasisakyti dėl projekto ir poveikio aplinkai vertinimo Lietuvos visuomenei. Apibendrinti Lietuvos institucijų ir visuomenės pasiūlymai buvo pateikti Lenkijai.

Lenkijai atsakius į visus Lietuvos pateiktus klausimus, ministerija pateikė Lenkijai Lietuvos poziciją, kad tolesnės tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros nereikalingos.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Taip pat skaitykite