Laivų paradas su klasikinės muzikos garsais ir unikaliais Pamario ženklais

Šeštadienį Uostadvaryje pirmą kartą mūsų krašte buvo surengtas laivų paradas, kuriuo norėta parodyti dėmesį laivininkams.

Monikos Dobrovolskytės nuotr.

Karštą gegužės dieną pamariškiai ir jų svečiai skubėjo į Uostadvarį ratuoti ar plaukimo priemonėmis vandens keliu. Atvykstantiems iš tolo kelią rodė vėtrungės ant aukštų laivo stiebų. Pirmąjį laivų paradą Uostadvaryje surengė Nemuno deltos regioninis parkas, sulaukęs nemažai talkininkų.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Vaidas Pavilonis pasidžiaugė, kad pirmasis laivų paradas pavyko. Susirinko nemažai smalsuolių, parade dalyvavo 72 laivai. Jie į Uostadvarį atplaukė iš įvairiausių pusių ir vietų: Šilutės, Rusnės, Minijos, Kintų, Ventės, Juodkrantės, Klaipėdos, Nidos. Parade dalyvavo istoriniai ir tradiciniai laivai, burinės jachtos, žvejybiniai, pramoginiai laivai, motorlaiviai ir valtys.
„Parado metu siekėme rekordo, tačiau tai darėme pateikę ne vandens kelio, kuriuo plaukia vienas paskui kitą laivai, bet susumavę bendrą laivų korpusų ilgį. Susidarė 580,65 metro“, – sakė NDRP direktorius V. Pavilonis. Pirmadienį, Lietuvos rekordų registravimo agentūrai „Factum“ buvo perduoti visi duomenys apie tai, kiek plaukimo priemonių dalyvavo parade ir plaukė į Kuršių marias. Pasidžiaugta, kad gero vėjo ir puikaus plaukiojimo parado laivų įguloms palinkėti atvyko LR aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Koncertuoja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus.

Šilutės kultūros ir pramogų centras pagal projektą „Vėtrungių kelias“ renginio dalyviams padovanojo klasikinės muzikos koncertą „Menų laivas atplaukia“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, populiarius klasikinės muzikos kūrinius grojo laivo denyje.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Aurelija Jakštaitė sako, kad vienas svarbiausių laivų parado tikslų buvo parodyti dėmesį laivavedžiams ir pagerbti žuvusius žvejus, laivininkus.
Prie Atmatos kranto išsirikiavusius laivų įgulų kapitonus pasveikino NDRP vadovas V. Pavilonis, Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas. Pirmieji į marias išplaukė senieji, istoriniai laivai – kurėnai, paskui juos patraukė jachtos, žvejybos ir kiti laivai.
Trumpas instrukcijas, kaip rikiuotis, plaukti iki Kuršių marių ir kurioje vietoje sustoti ratu, perdavė rusniškis laivadirbys, istorinių laivų žinovas ir keliones jais populiarinantis rusniškis Simas Knapkis.

Uostadvario švyturys. Monikos Dobrovolskytės nuotr.

Laivus į kelionę maršais išlydėjo šilutiškiai trimitininkai Gražvydas Raila ir jo sūnus Kęstutis. Laivai pasuko Kuršių marių link. Ratu išsirikiavo ties raudonuoju plūduru. Atliko tradicinius pagarbos ritualus negrįžusiems žvejams ir laivinininkams. Iš vienos seniausių parado dalyvių jachtos iššautos trys salvės, nuskambėjo G. Railos trimitu atliekama „Aleliuja“, į vandenį nuleisti 6 ąžuolų vainikai.
Uostadvaryje, pavėsyje prie švyturio, veikė iš Kintų Vydūno kultūros centro atvežta paroda apie vėtrunges ir Kuršmarių vėtrungių tėvą Ernstą Vilhelmą Berbomą. Netrūko žuvies, siūlyta net kavos.
„Šilutės rajone yra įregistruota apie tūkstantis laivų, tačiau laivininkams iki šiol nebuvo parodyta didesnio dėmesio. Pasistengėme sukviesti visus. Tikimės, kad šiuo renginiu dar labiau išgarsinsime vandenų kraštą. Tai galėtų paskatinti vandens turizmo paslaugų plėtrą“, – sakė NDRP vyr. specialistė A. Jakštaitė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite