Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis. 

Gamtos ir žmogaus balansas

Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“ Jis įprasmina permainingą šios vietovės likimą, kuriam ypatingą įtaką iki šių dienų daro gamtos ir žmogaus balansas.

25-mečio sukakties vizualui parinktas įžymaus istorinės Nidos dailininkų kolonijos menininko Carlo Knaufo paveikslas „Kopos peizažas šalia Nidos“. Jo atvaizdą sukakties reprezentavimui padovanojo 2025 m. Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatai meno kolekcininkai Aleksandras Popovas ir Jelena Kosinova.

 

Įtraukiant Kuršių neriją į Pasaulio paveldo sąrašą buvo atliktas nemenkas darbas: parengti pirmieji (1997 m.) preliminarūs pasiūlymai, vyko diskusijos, sekė tarptautinių ekspertų vertinimas. Ekspertai padarė išvadą, kad Kuršių nerija galėtų būti įrašyta kaip kultūrinio kraštovaizdžio vietovė, atskleidžiant gamtos ir žmogaus veiklos santykį.

Pasaulio paveldo dalis

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės, kiekviena valstybė siekia vertingiausių šalies teritorijų pripažinimo pasauliniu mastu. Lietuvoje niekas neabejojo, kad Kuršių nerija verta tapti Pasaulio paveldo dalimi. Ir tai ne tik didžiulė garbė, bet ir atsakomybė. Čia įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, čia siekiama išsaugoti išskirtines Kuršių nerijos vertybes ateities kartoms.

Kuršių nerijoje – išskirtinis kraštovaizdis, sukurtas vėjo, smėlio, vandens ir žmogaus. Raiškios panoramos su pamario gyvenvietėmis, miškų ir smėlio kopų siluetas nuo Kuršių marių. Pastangas išgyventi tarp jūros vėjų liudija žmogaus sukurtas pajūrio apsauginis kopagūbris, per neriją besidriekiantis jos stuburas – Didysis kopagūbris, sodinti miškai ir kalnapušių juostos.

Kuršių nerijoje išlikęs ir natūralus gamtos paveldas – tai pustomos kopos, sengirės fragmentai, reta smėlynų augalija ir gyvūnija, pamario ragai, pusiasaliai, milijonus praskrendančių paukščių skaičiuojantis migracijos kelias.

Kultūrinis autentiškumas

Kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą sustiprina priverstų pasitraukti kuršininkų archeologinis, architektūrinis, jūrinis ir etnokultūrinis paveldas. Jis atspindi vietovės istorinį charakterį, žvejų gyvenseną ir santykį su vandenimis bei gamta. Ypatingą pėdsaką Kuršių nerijos identitetui paliko įvairiais istoriniais laikotarpiais ją atradę menininkai, mokslininkai, buriuotojai, sklandytojai ir keliautojai.

25-mečio progai bus skirtas ištisus metus truksiantis renginių ciklas, kurį organizuos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Jos vadovės Linos Dikšaitės nuomone, UNESCO saugomų vertybių pamatas yra plačioji bendruomenė, tad šią sukaktį kviečiama skirti jai, neprisirišant prie vienos datos ar vieno renginio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizuos įvairaus žanro veiklas – nuo kino ir tapybos patirčių iki gamtos saugojimo ir švarinimo akcijų. Prie jų prisijungti kvies visus Kuršių nerijos gyventojus ir gausiai atvykstančius lankytojus.

Šias metais žadama paklaidžioti Kuršių nerijos archyvinėse istorijose, parengti interaktyvią istoriją apie pajūrio neriją tarptautinėms platformoms, pristatyti naująjį Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą tarptautinėje UNESCO parodoje Venecijoje, organizuoti pasaulio paveldo tematikos edukacijas ir ekskursijas šeimoms, su profesionaliais menininkais nutapyti Kuršių nerijos peizažus, diskutuoti konferencijose ir susitikimuose apie Kuršių nerijos ateitį. Metų pabaigoje kai kurie 25-osios sukakties renginiai persikels ir į sostinę.

Daugiau apie UNESCO pasaulio paveldo vietovę Kuršių neriją ir Kuršių nerijos įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą 25-mečio renginius rasite –  https://nerija.lrv.lt , https://vstt.lrv.lt/lt/ bei Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos FB paskyrose.

Justė Zavišaitė, KNNPD specialistė UNESCO reikalams

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Nei pinigų, nei mokėjimo kortelės

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. 2025 m. liepos 20 d. Šilutėje vyras, gim. 1991 m., internetinėje svetainėje „Facebook“ radęs skelbimą, už gido ir kitas kelionės paslaugas į nurodytą banko sąskaitą pervedė 1270 eurų, tačiau minėtų paslaugų negavo, pinigų iki šiol jam negrąžino. Vasario 6 d. popietę Šilutėje parduotuvėje esančiame bankomate moteris, gim. 1957 m., paliko savo elektroninę mokėjimo kortelę, kurią galimai pasisavino kitas asmuo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 9-os popietę laiptinėje Gluosnių g., Šilutėje, vyras, gim. 1989

Sukčių šienapjūtė: iš vilnietės išviliojo 121,4 tūkst., iš klaipėdietės – 17 950 eurų

pinigai

Iš garbaus amžiaus vilnietės maždaug per savaitę sukčiai išviliojo 121 449 eurus. Policijos departamentas pranešė, kad ketvirtadienio vakarą 18.15 val. į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1946 m.). Ji pareiškė, kad laikotarpiu nuo vasario 3 d. iki vasario 11 d. Vilniuje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstama moteris, ji kalbėjo rusų kalba. Prisistačiusi policijos pareigūne ir teigdama, kad iš moters sąskaitos yra vykdomos įtartinos finansinės operacijos, apgaulės būdu išviliojo didelę pinigų sumą. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto sukčiavimo. Policija

Taip pat skaitykite