Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis. 

Gamtos ir žmogaus balansas

Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“ Jis įprasmina permainingą šios vietovės likimą, kuriam ypatingą įtaką iki šių dienų daro gamtos ir žmogaus balansas.

25-mečio sukakties vizualui parinktas įžymaus istorinės Nidos dailininkų kolonijos menininko Carlo Knaufo paveikslas „Kopos peizažas šalia Nidos“. Jo atvaizdą sukakties reprezentavimui padovanojo 2025 m. Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatai meno kolekcininkai Aleksandras Popovas ir Jelena Kosinova.

 

Įtraukiant Kuršių neriją į Pasaulio paveldo sąrašą buvo atliktas nemenkas darbas: parengti pirmieji (1997 m.) preliminarūs pasiūlymai, vyko diskusijos, sekė tarptautinių ekspertų vertinimas. Ekspertai padarė išvadą, kad Kuršių nerija galėtų būti įrašyta kaip kultūrinio kraštovaizdžio vietovė, atskleidžiant gamtos ir žmogaus veiklos santykį.

Pasaulio paveldo dalis

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės, kiekviena valstybė siekia vertingiausių šalies teritorijų pripažinimo pasauliniu mastu. Lietuvoje niekas neabejojo, kad Kuršių nerija verta tapti Pasaulio paveldo dalimi. Ir tai ne tik didžiulė garbė, bet ir atsakomybė. Čia įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, čia siekiama išsaugoti išskirtines Kuršių nerijos vertybes ateities kartoms.

Kuršių nerijoje – išskirtinis kraštovaizdis, sukurtas vėjo, smėlio, vandens ir žmogaus. Raiškios panoramos su pamario gyvenvietėmis, miškų ir smėlio kopų siluetas nuo Kuršių marių. Pastangas išgyventi tarp jūros vėjų liudija žmogaus sukurtas pajūrio apsauginis kopagūbris, per neriją besidriekiantis jos stuburas – Didysis kopagūbris, sodinti miškai ir kalnapušių juostos.

Kuršių nerijoje išlikęs ir natūralus gamtos paveldas – tai pustomos kopos, sengirės fragmentai, reta smėlynų augalija ir gyvūnija, pamario ragai, pusiasaliai, milijonus praskrendančių paukščių skaičiuojantis migracijos kelias.

Kultūrinis autentiškumas

Kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą sustiprina priverstų pasitraukti kuršininkų archeologinis, architektūrinis, jūrinis ir etnokultūrinis paveldas. Jis atspindi vietovės istorinį charakterį, žvejų gyvenseną ir santykį su vandenimis bei gamta. Ypatingą pėdsaką Kuršių nerijos identitetui paliko įvairiais istoriniais laikotarpiais ją atradę menininkai, mokslininkai, buriuotojai, sklandytojai ir keliautojai.

25-mečio progai bus skirtas ištisus metus truksiantis renginių ciklas, kurį organizuos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Jos vadovės Linos Dikšaitės nuomone, UNESCO saugomų vertybių pamatas yra plačioji bendruomenė, tad šią sukaktį kviečiama skirti jai, neprisirišant prie vienos datos ar vieno renginio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizuos įvairaus žanro veiklas – nuo kino ir tapybos patirčių iki gamtos saugojimo ir švarinimo akcijų. Prie jų prisijungti kvies visus Kuršių nerijos gyventojus ir gausiai atvykstančius lankytojus.

Šias metais žadama paklaidžioti Kuršių nerijos archyvinėse istorijose, parengti interaktyvią istoriją apie pajūrio neriją tarptautinėms platformoms, pristatyti naująjį Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą tarptautinėje UNESCO parodoje Venecijoje, organizuoti pasaulio paveldo tematikos edukacijas ir ekskursijas šeimoms, su profesionaliais menininkais nutapyti Kuršių nerijos peizažus, diskutuoti konferencijose ir susitikimuose apie Kuršių nerijos ateitį. Metų pabaigoje kai kurie 25-osios sukakties renginiai persikels ir į sostinę.

Daugiau apie UNESCO pasaulio paveldo vietovę Kuršių neriją ir Kuršių nerijos įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą 25-mečio renginius rasite –  https://nerija.lrv.lt , https://vstt.lrv.lt/lt/ bei Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos FB paskyrose.

Justė Zavišaitė, KNNPD specialistė UNESCO reikalams

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai vėl suaktyvėjo – iš gyventojų išvilioja ir šešiaženkles sumas

Nepaisant kone kasdienių žinių apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, apgavikų laimikiai auga. Vien paskutinėmis žiemos ir pirmomis pavasario dienomis iš žmonių net šešiskart išviliotos sumos, viršijusios 25 tūkst. eurų. Ekspertai ragina neprarasti budrumo ir telefonu neatskleisti jokių asmeninių duomenų. „Nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai neprašo žmonių atskleisti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar panašios jautrios asmeninės informacijos. Nekalbant jau apie atvejus, kai rusiškai kalbantys asmenys prisistato esantys „Google“ ar „Igničio“ darbuotojais. Vos išgirdę tokius ar panašius teiginius bei

Dantų protezavimas – procedūros eiga ir dažniausios baimės

Dantų protezavimas – tai prarastų arba pažeistų dantų atkūrimo procedūra, kuri leidžia atkurti ne tik estetiką, bet ir kramtymo funkciją. Šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius protezavimo būdus – nuo išimamų protezų iki fiksuotų dantų ant implantų ar natūralių dantų. Nors ši procedūra daugeliui pacientų kelia nerimą – ji dažniausiai yra neskausminga ir suteikia ilgalaikį rezultatą. Konsultacija ir gydymo plano sudarymas Pirmasis etapas – išsami konsultacija su odontologu, kurios metu įvertinama burnos sveikata, atliekami rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Gydytojas nustato, ar

Kas yra poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir kada jis reikalingas?

Poveikio duomenų apsaugai vertinimas (PDAV) yra sisteminis procesas, kurio metu organizacija įvertina – kaip tam tikri duomenų tvarkymo veiksmai gali paveikti asmens duomenų saugumą ir privatumą. Šis vertinimas leidžia identifikuoti galimas rizikas, įvertinti jų poveikį bei parengti tinkamas priemones joms sumažinti. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri padeda užtikrinti, kad organizacija laikosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Kada poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas? BDAR 35 straipsnis numato, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas,

Plastmasinių bakų panaudojimo galimybės stebina savo įvairove

Plastikinis bakas gali kainuoti vos kelis eurus, tačiau net ir patys maloniai nustebsite, kaip įvairiai bei naudingai gali būti panaudojamas šis gaminys. Galite panaudoti namų ūkyje Štai, kaip įvairiai plastmasinį baką galite panaudoti namų ūkyje: Laikykite įvairius daiktus, pvz., žaislus, sporto inventorių, sodo įrankius ar valymo priemones; Bakelis gali tapti patogiu konteineriu daiktams, kuriuos reikia nešioti iš vienos vietos į kitą; Naudokite plastmasinius bakus daiktams, kuriuos reikia laikyti lauke, apsaugoti nuo lietaus ir dulkių; Suskirstykite smulkius daiktu – varžtus, vinis,

Taip pat skaitykite