Kuršių marių vėtrungė – pasaulio dailininkų kūriniuose

Šilutiškiai bibliotekininkai beveik visus metus mėgavosi tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ siunčiamais dailininkų darbais. Konkursas baigėsi, darbai įvertinti, išleistas parodos katalogas. ką beliko padaryti? Gal tik apibendrinti šį F.  Bajoraičio viešosios bibliotekos metų projektą.

Ekslibrisų konkurso nugalėtoju pripažintam dailininkui vilniečiui Vladimirui Panaskovui padėką įteikė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Viešojoje bibliotekoje įvykęs ekslibrisų parodos atidarymas sukvietė gausų būrį meno gerbėjų, Pamario kultūros puoselėtojų ar šiaip smalsuolių. Atvykusius dailininkus pagerbė ir rajono Savivaldybės atstovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, būrys Savivaldybės tarybos narių, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius. Svečiai renginio metu atliko ir kilnią misiją – dalyvaudami akcijoje „Knygų Kalėdos“ skaitytojams padovanojo šūsnį vertingų knygų.

47 dailininkai iš 19 šalių

Ekslibrisų konkursas vyko viešosios bibliotekos ir partnerio Šilutės kultūros ir pramogų centro įgyvendinamo projekto „Vėtrungių kelias“ iniciatyva. Idėją finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Bibliotekos partneriais ir konsultantais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai. 47 dailininkai iš 19 pasaulio šalių per vėtrungę, unikalų Pamario krašto vandens kultūros identiteto simbolį, siekė įprasminti ir skleisti Mažosios Lietuvos kultūros, raštijos paveldą.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Tradiciškai ekslibrisas – knygos ženklas. Tačiau dailėtyrininkai pripažįsta, kad šiuolaikiniame modernėjančiame pasaulyje ekslibriso, kaip knygos nuosavybės ženklo, tiesioginė paskirtis kinta. Ekslibrisas tampa mažosios grafikos kūriniu, ne tik įtvirtinančiu knygos priklausomybę konkrečiam žmogui, bet kartais skirtu eksponuoti tik parodose ar saugoti kolekcininkų rinkiniuose.

Tai savitas pagarbos, saviraiškos ženklas. Todėl šiandien tiek daug ekslibrisų kuriama įvairioms progoms, istoriniams įvykiams paminėti, organizacijoms, paveldo vertybėms. Sukurti originalų, menišką, „kalbantį“ ekslibrisą, perteikiantį taiklią informaciją, nėra lengva. Ekslibrisai – lyg meninės miniatiūros, maži kryžiažodžiai, saugantys savyje autoriaus mintis, knygos savininko pasaulį.

Mažoji grafika – Pamario įžymybėms

Ekslibrisų parodoje eksponuojama 117 mažosios grafikos kūrinių, atsiųstų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“. Juose įamžintos Šilutės krašto kultūros ir istorijos vertybės. Ekslibrisus dailininkai dedikavo seniesiems krašto gyventojams lietuvininkams, įžymioms šiandienos Pamario krašto kultūros, meno asmenybėms, bibliotekoms, muziejams, kitoms organizacijoms, etnografiniams Pamario kaimams ir kt.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui. Petro Skutulo nuotr.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui.
Petro Skutulo nuotr.

Ne viena grafinė miniatiūra sukurta ir skirta senajam Kuršių marių žvejybos inspektoriui, vėtrungių „tėvui“ Ernstui Vilhelmui Berbomui, tautosakos pateikėjui ir Pamario žvejui Adomui Goberiui, ornitologams Vytautui Jusiui ir Leonui Jezerskui, laivų vėtrungių meistrui Vaidotui Bliūdžiui, etnografinių burvalčių – kurėnų gamintojui Simui Knapkiui, buriuotojui, jachta apiplaukusiam pasaulį, Andriui Varnui, dailininkei marinistei Janinai Krasauskienei, taip pat Šilutės muziejui, Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai ir t. t.

Laureatai

Parodos atidarymo metu kalbėjusi dailininkė vitražistė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pripažino, kad jos vadovaujamai vertinimo komisijai teko ilgokai svarstyti, lyginti, analizuoti, diskutuoti išskiriant vertingiausius kūrinius. Įtaigiausios meninės raiškos ir temos atskleidimo prasme vertintojams pasirodė vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo grafinės miniatiūros, skirtos etnografinės žvejo sodybos-muziejaus Rusnėje įkūrėjui Kazimierui Baniui ir tarptautinių ekslibrisų konkursų „Šilutei-480“ (1991) ir „Vydūnui-125“ (1993) iniciatorei Giedrei Leškytei.

Trečios vietos laimėtoja jauna šiaulietė grafikė Vaiva Kovieraitė prie stendo, kur eksponuojami jos darbai.

Smulkiais štrichais, subtilia spalvine gama grafikas atskleidžia senojo Pamario kraštovaizdį su jam būdingais trobesiais, žvejų burvaltėmis, gamtos detalėmis. Tai lyg mistiniai pasakojimai, žadinantys fantaziją ir emocijas.

Išraiškingumu, estetika dvelkia ir antros vietos laimėtojo, Italijos menininko Giancarlo Pozzi ekslibrisai, kuriuose tikroviška kompozicija nesunkiai padeda atspėti jų savininkų pomėgius, interesus.

Prizine vieta įvertinti jaunos, perspektyvios šiaulietės grafikės Vaivos Kovieraitės kūriniai, verčiantys pasitelkti vaizduotę, matyti daugiau už autorės sukurtą meninį vaizdą.

Už originalumą, savitumą, meniškumą Lietuvos dailininkų sąjunga diplomais apdovanojo Lietuvos ir užsienio dailininkus – Vladimirą Panaskovą, Eglę Vertelkaitę, Snežaną Kezele (Serbija), Adamą Czech (Lenkija), Roumeną Mihailovą (Bulgarija).

Dar 11 ekslibrisų kūrėjų pagerbta padėkomis ir prizais. Šilutės r. savivaldybės padėką meras V. Laurinaitis įteikė laureatui – dailininkui V. Panaskovui. Visi konkurso dalyviai apdovanoti parodos katalogu, kurio elektroninė versija pateikta ir bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt.

Kuršių marių vėtrungėms dedikuota ekslibrisų paroda pakeliaus po Lietuvą, aplankys bičiulius kaimyninėse šalyse. Savita menine kalba istorinę, kultūrinę atmintį išreiškiantys darbai praturtins ne tik Pamario, bet ir viso Mažosios Lietuvos regiono meno vertybių ir paveldo dokumentų archyvą.

Virginija Veiverienė

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pskelbė konkurso nugalėtojus.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite