Kuršių marių vėtrungė – pasaulio dailininkų kūriniuose

Šilutiškiai bibliotekininkai beveik visus metus mėgavosi tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ siunčiamais dailininkų darbais. Konkursas baigėsi, darbai įvertinti, išleistas parodos katalogas. ką beliko padaryti? Gal tik apibendrinti šį F.  Bajoraičio viešosios bibliotekos metų projektą.

Ekslibrisų konkurso nugalėtoju pripažintam dailininkui vilniečiui Vladimirui Panaskovui padėką įteikė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Viešojoje bibliotekoje įvykęs ekslibrisų parodos atidarymas sukvietė gausų būrį meno gerbėjų, Pamario kultūros puoselėtojų ar šiaip smalsuolių. Atvykusius dailininkus pagerbė ir rajono Savivaldybės atstovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, būrys Savivaldybės tarybos narių, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius. Svečiai renginio metu atliko ir kilnią misiją – dalyvaudami akcijoje „Knygų Kalėdos“ skaitytojams padovanojo šūsnį vertingų knygų.

47 dailininkai iš 19 šalių

Ekslibrisų konkursas vyko viešosios bibliotekos ir partnerio Šilutės kultūros ir pramogų centro įgyvendinamo projekto „Vėtrungių kelias“ iniciatyva. Idėją finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Bibliotekos partneriais ir konsultantais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai. 47 dailininkai iš 19 pasaulio šalių per vėtrungę, unikalų Pamario krašto vandens kultūros identiteto simbolį, siekė įprasminti ir skleisti Mažosios Lietuvos kultūros, raštijos paveldą.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Tradiciškai ekslibrisas – knygos ženklas. Tačiau dailėtyrininkai pripažįsta, kad šiuolaikiniame modernėjančiame pasaulyje ekslibriso, kaip knygos nuosavybės ženklo, tiesioginė paskirtis kinta. Ekslibrisas tampa mažosios grafikos kūriniu, ne tik įtvirtinančiu knygos priklausomybę konkrečiam žmogui, bet kartais skirtu eksponuoti tik parodose ar saugoti kolekcininkų rinkiniuose.

Tai savitas pagarbos, saviraiškos ženklas. Todėl šiandien tiek daug ekslibrisų kuriama įvairioms progoms, istoriniams įvykiams paminėti, organizacijoms, paveldo vertybėms. Sukurti originalų, menišką, „kalbantį“ ekslibrisą, perteikiantį taiklią informaciją, nėra lengva. Ekslibrisai – lyg meninės miniatiūros, maži kryžiažodžiai, saugantys savyje autoriaus mintis, knygos savininko pasaulį.

Mažoji grafika – Pamario įžymybėms

Ekslibrisų parodoje eksponuojama 117 mažosios grafikos kūrinių, atsiųstų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“. Juose įamžintos Šilutės krašto kultūros ir istorijos vertybės. Ekslibrisus dailininkai dedikavo seniesiems krašto gyventojams lietuvininkams, įžymioms šiandienos Pamario krašto kultūros, meno asmenybėms, bibliotekoms, muziejams, kitoms organizacijoms, etnografiniams Pamario kaimams ir kt.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui. Petro Skutulo nuotr.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui.
Petro Skutulo nuotr.

Ne viena grafinė miniatiūra sukurta ir skirta senajam Kuršių marių žvejybos inspektoriui, vėtrungių „tėvui“ Ernstui Vilhelmui Berbomui, tautosakos pateikėjui ir Pamario žvejui Adomui Goberiui, ornitologams Vytautui Jusiui ir Leonui Jezerskui, laivų vėtrungių meistrui Vaidotui Bliūdžiui, etnografinių burvalčių – kurėnų gamintojui Simui Knapkiui, buriuotojui, jachta apiplaukusiam pasaulį, Andriui Varnui, dailininkei marinistei Janinai Krasauskienei, taip pat Šilutės muziejui, Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai ir t. t.

Laureatai

Parodos atidarymo metu kalbėjusi dailininkė vitražistė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pripažino, kad jos vadovaujamai vertinimo komisijai teko ilgokai svarstyti, lyginti, analizuoti, diskutuoti išskiriant vertingiausius kūrinius. Įtaigiausios meninės raiškos ir temos atskleidimo prasme vertintojams pasirodė vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo grafinės miniatiūros, skirtos etnografinės žvejo sodybos-muziejaus Rusnėje įkūrėjui Kazimierui Baniui ir tarptautinių ekslibrisų konkursų „Šilutei-480“ (1991) ir „Vydūnui-125“ (1993) iniciatorei Giedrei Leškytei.

Trečios vietos laimėtoja jauna šiaulietė grafikė Vaiva Kovieraitė prie stendo, kur eksponuojami jos darbai.

Smulkiais štrichais, subtilia spalvine gama grafikas atskleidžia senojo Pamario kraštovaizdį su jam būdingais trobesiais, žvejų burvaltėmis, gamtos detalėmis. Tai lyg mistiniai pasakojimai, žadinantys fantaziją ir emocijas.

Išraiškingumu, estetika dvelkia ir antros vietos laimėtojo, Italijos menininko Giancarlo Pozzi ekslibrisai, kuriuose tikroviška kompozicija nesunkiai padeda atspėti jų savininkų pomėgius, interesus.

Prizine vieta įvertinti jaunos, perspektyvios šiaulietės grafikės Vaivos Kovieraitės kūriniai, verčiantys pasitelkti vaizduotę, matyti daugiau už autorės sukurtą meninį vaizdą.

Už originalumą, savitumą, meniškumą Lietuvos dailininkų sąjunga diplomais apdovanojo Lietuvos ir užsienio dailininkus – Vladimirą Panaskovą, Eglę Vertelkaitę, Snežaną Kezele (Serbija), Adamą Czech (Lenkija), Roumeną Mihailovą (Bulgarija).

Dar 11 ekslibrisų kūrėjų pagerbta padėkomis ir prizais. Šilutės r. savivaldybės padėką meras V. Laurinaitis įteikė laureatui – dailininkui V. Panaskovui. Visi konkurso dalyviai apdovanoti parodos katalogu, kurio elektroninė versija pateikta ir bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt.

Kuršių marių vėtrungėms dedikuota ekslibrisų paroda pakeliaus po Lietuvą, aplankys bičiulius kaimyninėse šalyse. Savita menine kalba istorinę, kultūrinę atmintį išreiškiantys darbai praturtins ne tik Pamario, bet ir viso Mažosios Lietuvos regiono meno vertybių ir paveldo dokumentų archyvą.

Virginija Veiverienė

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pskelbė konkurso nugalėtojus.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite