Kuršių marių vėtrungė – pasaulio dailininkų kūriniuose

Šilutiškiai bibliotekininkai beveik visus metus mėgavosi tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ siunčiamais dailininkų darbais. Konkursas baigėsi, darbai įvertinti, išleistas parodos katalogas. ką beliko padaryti? Gal tik apibendrinti šį F.  Bajoraičio viešosios bibliotekos metų projektą.

Ekslibrisų konkurso nugalėtoju pripažintam dailininkui vilniečiui Vladimirui Panaskovui padėką įteikė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Viešojoje bibliotekoje įvykęs ekslibrisų parodos atidarymas sukvietė gausų būrį meno gerbėjų, Pamario kultūros puoselėtojų ar šiaip smalsuolių. Atvykusius dailininkus pagerbė ir rajono Savivaldybės atstovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, būrys Savivaldybės tarybos narių, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius. Svečiai renginio metu atliko ir kilnią misiją – dalyvaudami akcijoje „Knygų Kalėdos“ skaitytojams padovanojo šūsnį vertingų knygų.

47 dailininkai iš 19 šalių

Ekslibrisų konkursas vyko viešosios bibliotekos ir partnerio Šilutės kultūros ir pramogų centro įgyvendinamo projekto „Vėtrungių kelias“ iniciatyva. Idėją finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Bibliotekos partneriais ir konsultantais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai. 47 dailininkai iš 19 pasaulio šalių per vėtrungę, unikalų Pamario krašto vandens kultūros identiteto simbolį, siekė įprasminti ir skleisti Mažosios Lietuvos kultūros, raštijos paveldą.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Tradiciškai ekslibrisas – knygos ženklas. Tačiau dailėtyrininkai pripažįsta, kad šiuolaikiniame modernėjančiame pasaulyje ekslibriso, kaip knygos nuosavybės ženklo, tiesioginė paskirtis kinta. Ekslibrisas tampa mažosios grafikos kūriniu, ne tik įtvirtinančiu knygos priklausomybę konkrečiam žmogui, bet kartais skirtu eksponuoti tik parodose ar saugoti kolekcininkų rinkiniuose.

Tai savitas pagarbos, saviraiškos ženklas. Todėl šiandien tiek daug ekslibrisų kuriama įvairioms progoms, istoriniams įvykiams paminėti, organizacijoms, paveldo vertybėms. Sukurti originalų, menišką, „kalbantį“ ekslibrisą, perteikiantį taiklią informaciją, nėra lengva. Ekslibrisai – lyg meninės miniatiūros, maži kryžiažodžiai, saugantys savyje autoriaus mintis, knygos savininko pasaulį.

Mažoji grafika – Pamario įžymybėms

Ekslibrisų parodoje eksponuojama 117 mažosios grafikos kūrinių, atsiųstų konkursui „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“. Juose įamžintos Šilutės krašto kultūros ir istorijos vertybės. Ekslibrisus dailininkai dedikavo seniesiems krašto gyventojams lietuvininkams, įžymioms šiandienos Pamario krašto kultūros, meno asmenybėms, bibliotekoms, muziejams, kitoms organizacijoms, etnografiniams Pamario kaimams ir kt.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui. Petro Skutulo nuotr.

Rimos Gaižauskaitės ekslibris Vytautui Jusiui.
Petro Skutulo nuotr.

Ne viena grafinė miniatiūra sukurta ir skirta senajam Kuršių marių žvejybos inspektoriui, vėtrungių „tėvui“ Ernstui Vilhelmui Berbomui, tautosakos pateikėjui ir Pamario žvejui Adomui Goberiui, ornitologams Vytautui Jusiui ir Leonui Jezerskui, laivų vėtrungių meistrui Vaidotui Bliūdžiui, etnografinių burvalčių – kurėnų gamintojui Simui Knapkiui, buriuotojui, jachta apiplaukusiam pasaulį, Andriui Varnui, dailininkei marinistei Janinai Krasauskienei, taip pat Šilutės muziejui, Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai ir t. t.

Laureatai

Parodos atidarymo metu kalbėjusi dailininkė vitražistė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pripažino, kad jos vadovaujamai vertinimo komisijai teko ilgokai svarstyti, lyginti, analizuoti, diskutuoti išskiriant vertingiausius kūrinius. Įtaigiausios meninės raiškos ir temos atskleidimo prasme vertintojams pasirodė vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo grafinės miniatiūros, skirtos etnografinės žvejo sodybos-muziejaus Rusnėje įkūrėjui Kazimierui Baniui ir tarptautinių ekslibrisų konkursų „Šilutei-480“ (1991) ir „Vydūnui-125“ (1993) iniciatorei Giedrei Leškytei.

Trečios vietos laimėtoja jauna šiaulietė grafikė Vaiva Kovieraitė prie stendo, kur eksponuojami jos darbai.

Smulkiais štrichais, subtilia spalvine gama grafikas atskleidžia senojo Pamario kraštovaizdį su jam būdingais trobesiais, žvejų burvaltėmis, gamtos detalėmis. Tai lyg mistiniai pasakojimai, žadinantys fantaziją ir emocijas.

Išraiškingumu, estetika dvelkia ir antros vietos laimėtojo, Italijos menininko Giancarlo Pozzi ekslibrisai, kuriuose tikroviška kompozicija nesunkiai padeda atspėti jų savininkų pomėgius, interesus.

Prizine vieta įvertinti jaunos, perspektyvios šiaulietės grafikės Vaivos Kovieraitės kūriniai, verčiantys pasitelkti vaizduotę, matyti daugiau už autorės sukurtą meninį vaizdą.

Už originalumą, savitumą, meniškumą Lietuvos dailininkų sąjunga diplomais apdovanojo Lietuvos ir užsienio dailininkus – Vladimirą Panaskovą, Eglę Vertelkaitę, Snežaną Kezele (Serbija), Adamą Czech (Lenkija), Roumeną Mihailovą (Bulgarija).

Dar 11 ekslibrisų kūrėjų pagerbta padėkomis ir prizais. Šilutės r. savivaldybės padėką meras V. Laurinaitis įteikė laureatui – dailininkui V. Panaskovui. Visi konkurso dalyviai apdovanoti parodos katalogu, kurio elektroninė versija pateikta ir bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt.

Kuršių marių vėtrungėms dedikuota ekslibrisų paroda pakeliaus po Lietuvą, aplankys bičiulius kaimyninėse šalyse. Savita menine kalba istorinę, kultūrinę atmintį išreiškiantys darbai praturtins ne tik Pamario, bet ir viso Mažosios Lietuvos regiono meno vertybių ir paveldo dokumentų archyvą.

Virginija Veiverienė

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pskelbė konkurso nugalėtojus.

Ventiškis Vytautas Jusys su dukra džiaugėsi jam skirtais mažosios grafikos darbais.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite