Kur oš tavo miškas? Miškininkai kviečia į Nacionalinį miškasodį!

miškasValstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į Nacionalinį miškasodį balandžio 29 d. Šiais metais miškininkai planuoja užsodinti net 800 ha naujų miškų. Juose pasodins tiek medelių, kiek Lietuvoje gyventojų – 2,8 mln. 

Tad kur oš tavo miškas?

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) ir Aplinkos ministerijos organizuojama šventė bendram tikslui sutelkia įvairių sričių žmones, įmones, organizacijas, bendruomenes. Žodžiu,  visus, mylinčius gamtą bei norinčius prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Šiuo metu miškai užima 33,8 proc. šalies ploto.

„Miškasodis mums, miškininkams, yra vienas svarbiausių metų darbų ir ypatinga šventė. Bendram tikslui sutelkiame jėgas, susitinkame su kolegomis, šventės dalyviais, jų šiais metais tikimės rekordiškai daug. Kiekvienais metais miškasodis sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Žmonės mato vertę ir naudą – sodindami naujus medelius, prisidėdami prie miškingumo didinimo. Kartu sužino iš miškininkų naudingos informacijos apie miško sodmenų išauginimo technologijas, medžio gyvavimo ciklus, miškininko darbą ir miškininkystę Lietuvoje“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Nacionalinis miškasodis vyks visoje Lietuvoje, 26 VMU regioniniuose padaliniuose ir beveik 40-tyje skirtingų sodinimo vietų balandžio 29 d. 10 val. Norint dalyvauti šventėje privaloma registracija

Nacionalinis miškasodis – tai dešimtmečius gyvuojanti ir tradicija tapusi medžių sodinimo šventė. Miškininkai kviečia visuomenę susipažinti su medžių sodinimo technologijomis, sužinoti apie miškininko darbą bei savo rankomis prisidėti atkuriant ir veisiant šalies miškus.

Girios – Lietuvos tapatybės dalis

„Praėjusiais metais Nacionaliniame miškasodyje dalyvavo apie 1500 žmonių ir daugiau nei šimtas įvairių įmonių bei organizacijų. Šiemet tikimės suburti dar daugiau žmonių. Kad Lietuvoje oštų miškai, žaliuotų girios, kurios yra mūsų lietuviškos tapatybės dalis. Juk miškai ne tik valo orą, apsaugo augmeniją, žvėris, bet ir gerina mūsų visų sveikatą ir savijautą“, – į šių metų miškasodį kviečia jungtis Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Šie metai pirmieji, kai visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema. Planuojama pasodinti apie 4 mln. sodmenų. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas.

Tokiu būdu išauginami labai geros kokybės sodmenys per du kartus trumpesnį sodmenų auginimo laiką. Sėjai naudojama speciali įranga, todėl vertingų sėklų sunaudojama 3 kartus mažiau. Iš konteinerių persodinti sėjinukai nejaučia streso, o suteikiant geras augalų priežiūros sąlygas, auga labai greitai.

Valstybinių miškų urėdija moderniuose medelynuose augina miško sodmenis. Nuolatos atkuriami ir veisiami nauji miškų plotai, rūpinamasi miškų sanitarine ir priešgaisrine apsauga. Ypatingas dėmesys skiriamas biologinės įvairovės išsaugojimui miškų ekosistemose, prižiūrimi ir kuriami nauji rekreaciniai objektai lankytojams. Lietuvos valstybiniuose miškuose, kuriuos patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdija, ūkininkaujama laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų.

Aplinkos ministerijos inf.

Vienas komentaras

  • Gamta

    Ar Šilutės aplinkosauga nustatė kaltuosius ir pateikė atlyginti gamtai padarytą žalą dėl 2021 m neteisėtai iškirstų medžių Rusnėje Atmatos upės apsaugos juostoje?

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite