Kur dėti muziejaus eksponatus?

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai surengė savo posėdį Šilutės muziejuje. Komiteto narių tikslas – sužinoti, kas ir kur saugoma muziejuje ir kur laikys eksponatus ateityje, kai senosios muziejaus patalpos bus perduotos kitoms reikmėms.

Dauguma senojo muziejaus patalpų skirta eksponatams saugoti.

Tarybos nariai Vaidas Pavilonis, Arvydas Jakas, Darius Soščeka, Vincenta Bubilienė ir Alfonsas Vanagas kartu su muziejaus direktore Roza Šikšniene diskutavo apie galimybę eksponatus perkelti iš senųjų Šilutės muziejaus patalpų į numatytąsias Hugo Šojaus dvare.
Lydimi muziejaus direktorės politikai apžiūrėjo teberestauruojamo H. Šojaus dvaro patalpas. Ekskursijai tęsiantis politikai vis labiau gūžčiojo pečiais, nesuprasdami, kodėl R. Šikšnienė skundžiasi patalpų eksponatams stygiumi, kai aplinkui per tris aukštus gausybė didesnių ir mažesnių kambarių, salių.
Direktorė tikino, kad visos patalpos jau turi savo paskirtį. Pavyzdžiui, salėje su freskomis numatoma rengti iškilmingas santuokų ceremonijas. Žodžiu, vietos eksponatams saugoti nelabai yra kur. Dvare tilps tik dalis turimo turto. Tie žodžiai nelabai įtikino politikus, jie labiau reiškė susirūpinimą, kad restauruotos patalpos iki šiol visiškai nešildomos ir tai gali atsiliepti jų būklei, o muziejaus direktorė prašė politikų padėti pasirūpinti šildymu ir žadėjo, kad dėl eksponatų viskas bus aiškiau, kai jie apsilankys senosiose muziejaus patalpose.
Tai, ką pamatė senosiose muziejaus patalpose, posėdžio dalyvius privertė susimąstyti.
Beveik visos muziejaus antrojo aukšto ir šalia stovinčios daržinės patalpos šiuo metu užpildytos muziejaus fondo eksponatais. Politikai sutiko, kad tokį jų kiekį tikrai vargu ar pavyktų sutalpinti H. Šojaus dvare, tuo labiau, kad nemažai ten esančių patalpų skirta ir ne muziejaus reikmėms. Svarstyta keletas galimybių: dalį eksponatų perkelti į Žemaičių Naumiesčio muziejų, stambiausiems eksponatams statyti papildomas palėpes H. Šojaus dvarvietėje, restauruoti sugriuvusią medinę dvaro daržinę, gyvūnų iškamšų kolekciją perkelti į Nemuno deltos regioninio parko direkciją, kai ten bus baigta statyti edukacinį centrą.

Nuotraukoje (iš kairės): Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai Vincenta Bubilienė, Vaidas Pavilonis, Alfonsas Vanagas, Darius Soščeka ir Arvydas Jakas domėjosi, kur saugoti muziejuje sukauptas vertybes.

Visiems šiems pasiūlymams įgyvendinti reikia nemažai laiko. Bendru sutarimu nuspręsta, kad eksponatai kol kas galėtų būti saugomi senojo muziejaus kieme esančioje daržinėje, nes pritaikius patį muziejaus pastatą kitoms reikmėms daržinės prireiks ne iš karto. Politikai rekomendavo visus siūlymus apsvarstyti Kultūros skyriuje ir pateikti Tarybai.
Pasivaikščiojęs po muziejaus fondus, Tarybos narys Arvydas Jakas pasidžiaugė, kad laiku susigriebta išbraukti Šilutės muziejų ir privatizuojamų objektų sąrašo, nes galėjo atsitikti kaip su Šilutės meno mokykla. Tąkart mokyklos pastatai buvo privatizuoti, galutinai nenusprendu, kur iškelti mokyklą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Nesigilinu

    Kur dėti muziejaus eksponatus? Tai į milijonus kainavusį Šojau dvarą jau netelpa. Siūlau pastatyti prekybos centrą, dar vieną, jame ir sudėti eksponatus. Kultūros žmonės galėtų mokytis skaičiuoti mūsų sumoketus mokesčius, nes kai gyvena mūsų išlaikomi, taupyti supratimo neturi.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Žuvims veisti šiemet skirs 300 tūkst. eurų

žuvų veisimas

Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų veisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvims veisti tik valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose. Išnuomotuose vandens telkiniuose žuvų ištekliais rūpinasi jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų veisimo planus. Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų,

„Regitra“ laukia būsimų motociklininkų: prasidėjo registracija į egzaminus

motociklininkams

Kovo 3 d. šalyje prasidėjo registracija į A kategorijos egzaminus. Šiemet pats egzaminavimo sezonas prasidės jau balandžio 7 d. ir tęsis iki vėlyvo rudens, tačiau užsiregistruoti galima jau dabar patogiai internetu „Regitros“ savitarnoje. Vis daugiau laikančiųjų Norinčių vairuoti motociklus kasmet tik daugėja. Skaičiuojama, kad nuo 2017 m. norinčių įgyti A kategoriją būsimų vairuotojų padaugėjo bene dvigubai – nuo 7 tūkst. iki 15 tūkst. Svarbu pastebėti, jog gerėja A kategorijos egzamino išlaikymo procentas. Pavyzdžiui, pernai jis siekė beveik 50 proc. Pasak

Orai: naktimis šals, dienomis – iki keliolikos laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Kovo 5 d., ketvirtadienį, kritulių nenumatoma. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 6-11 m/s. Temperatūra dieną bus 3-8 laipsniai šilumos. Kovo 6 d., penktadienį, be kritulių. Naktį ir rytą vietomis plikledis, rūkas. Vėjas vakarinių krypčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šalčio, dieną – 2-7, kai kur – iki 9 laipsnių šilumos. Kovo 7 d., šeštadienį, kritulių nenumatoma. Naktį ir rytą vietomis plikledis. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus 1-6 laipsniai šalčio, dieną – 4-9,

Ankstyvasis, tikrasis ir vėlyvasis pavasaris

pavasaris

Meteo.lt apžvelgia, kokie būna pavasariai. Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), mėgstantiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką). Tuo tarpu hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per  0 laipsnių. Lietuvoje (1991-2020 m.) tai įvyksta

Taip pat skaitykite