Mineralinės medžiagos karvių organizme užtikrina fiziologines reakcijas ir apykaitos procesus. Šios medžiagos  dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, įeina į kai kurių fermentų sudėtį. Jos įtakoja gyvulių produktyvumą, augimo intensyvumą bei reprodukcines funkcijas.

Pagrindinis mikroelementų šaltinis atrajotojams – augalinės kilmės pašarai

Mikroelementų kiekį pašaruose ir gyvulio organizme lemia daug veiksnių: dirvožemis, aplinkos sąlygos, pašarų ruošimo ir konservavimo būdas, antagonistiniai mineraliniai elementai, skirtingų pašarų santykis racione.

Cheminiai elementai, būtini organizmui egzistuoti, vadinami biogeniniais elementais. Atsižvelgiant į keletą kriterijų, jie skirstomi į makro- ir mikro- elementus.

Gyvūno organizme pagrindiniai makroelementai yra kalcis, fosforas, magnis, chloras, kalis, natris, siera. Svarbiausi organizmo mikroelementai – varis, geležis, jodas, manganas, selenas, cinkas, fluoras, molibdenas ir kt. Mikroelementai biologiškai yra labai aktyvūs: jie užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje ir, kaip įvairių biocheminių reakcijų katalizatoriai, daro įtaką bendrai organizmo medžiagų apykaitai, augimui, kraujodarai, dauginimuisi.

Kas nutinka, kai trūksta mineralinių medžiagų?

Šiuolaikinėse, produktyviose karvių bandose ypač paplitusios medžiagų apykaitos ligos, sietinos su nepakankamu aprūpinimu mineralinėmis medžiagomis, dėl kurių ūkiai patiria nemažai ekonominių nuostolių. Pagrindinius nuostolius, susirgus šiomis ligomis, sudaro: produkcijos netekimas, brangus ir ilgas gydymas bei ilgalaikis gyvulio sveikatos sutrikimas su neigiamais padariniais būsimai laktacijai.

Atlikus stambiųjų pašarų kokybinius tyrimus ir sužinojus jų mitybinę vertę galima taikyti atitinkamas korekcijas. Naudojant racionų sudarymo programas galime matyti atitinkamų elementų trūkumą ir racioną papildyti mineraliniais papildais ir reikiamomis žaliavomis ar koncentruotais pašarais.

pr2023/109