Kuo skiriasi šnicelis, karbonadas ir muštinis?

Ar kada susimąstėte, kuo skiriasi ir kuo panašūs yra šniceliai, karbonadai bei muštiniai? Visų pirma, visiems šiems patiekalams dažniausiai pasirenkamos tos mėsos dalys, kurios yra be kaulo. Todėl jie dažnai kepami iš vištienos ar kalakutienos krūtinėlės, kiaulienos, veršienos bei jautienos išpjovos arba kumpio.

Vienas patiekalas – skirtingi pavadinimai

Pasak „Iki“ mėsos technologo Gintaro Bačkovo, šaltuoju metų sezonu lietuviai paprastai mėgaujasi sotesniais mėsos patiekalais, todėl dabar – puikus metas prisiminti gardžių kepsnių gaminimo paslaptis. Namuose galima išsikepti šnicelio, muštinio ar karbonado. Anot jo, esminis skirtumas tarp šių patiekalų – pavadinimas. Beje, šių patiekalų pavadinimai skirtingose šalyse skiriasi. Tad nenustebkite, jei užsienyje tą patį patiekalą ragausite jau kitu pavadinimu.

„Lietuvoje, šnicelį įprasta ruošti iš kiaulienos, o Milane šį patiekalą gamina iš veršienos ir vadina jį Milano šniceliu arba pjausniu. Vienoje tas pats patiekalas vadinamas Vienos šniceliu ir kepamas lydytame svieste. Kaip ir Italijoje, Austrijoje šnicelis dažniausiai gaminamas iš veršienos. Karbonadas svetur dažniausiai vadinsis nugarinės kepsniu, o muštinis – sprandinės kepsniu“, – pasakoja G. Bačkovas. 

Kuo skiriasi šnicelis, karbonadas ir muštinis?

Šnicelis. Šnicelis dažnai išsiskiria traškia, auksine plutele ir neįprastu dydžiu, dažniausiai didesniu už pačią lėkštę. Šniceliui pagaminti tinka veršienos, kiaulienos, avienos, vištienos ar kalakutienos dalys be kaulo. Prieš kepant, mėsa dažniausiai išmušama plaktuku, apvoliojama kiaušinių plakinyje, miltuose, džiūvėsėliuose, kepama aliejuje arba gruzdintuvėje ir patiekiama su citrinos gabalėliu.

Karbonadas. Karbonadas – mėsos kepsnys, kuriam dažniausiai naudojama kiaulienos nugarinė. Karbonado kepsniui iškepti reikia, kad jos nugarinė būtų su kauliuku ir lašiniu, o prieš kepant jį svarbu apvolioti miltuose ar džiūvėsėliuose.

Muštiniai. Muštiniai dažniausiai gaminami iš kiaulienos, kalakutienos, vištienos, jautienos, kartais ir ėrienos. Norint, kad muštiniai būtų sultingi, svarbiausia, jog mėsa turėtų nedidelį riebalų sluoksnį. Anot G. Bačkovo, gaminant muštinius – jų miltuose ar džiūvėsėliuose apvolioti nereikia. Užtenka tik pabarstyti prieskoniais.

G. Bačkovas dalijasi trimis burnoje tirpstančiais kepsnių receptais, kuriuos lengvai ir greitai pasigaminsite namuose.

Tradicinis šnicelis 

Jums reikės: 

1 kg kiaulienos išpjovos

1/3 puodelio miltų

1 v. š česnakinės druskos

½ v. š paprikos prieskonių

½ v. š maltų juodųjų pipirų

3 kiaušinių

2 puodelių džiūvėsėlių

Alyvuogių aliejaus

Citrinų skiltelės 

Gaminimas: 

Kiaulienos išpjovą supjaustykite norimo dydžio kepsniais. Juos sudėkite tarp maistinės plėvelės lakštų ir padaužykite specialiu plaktuku. Kepsnius apibarstykite prieskoniais. Tuomet apvoliokite juos miltuose, kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose. Į keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įkaitinkite iki vidutinio stiprumo kaitros. Sudėkite kepsnius ir kepkite iš abiejų pusių, kol jie apskrus, taps traškūs ir įgaus auksinį atspalvį. Kai iškeps, šnicelį patiekite su citrinos skiltele. Mėgaukitės iš karto!

Karbonadas su sūriu ir pievagrybiais 

Jums reikės: 

500 g kiaulienos nugarinės

150 g tarkuoto sūrio

100 g smulkintų pievagrybių

1 v. š druskos

1 v. š maltų pipirų

40 g majonezo

Augalinio aliejaus

 

Gaminimas:

Kiaulienos nugarinę supjaustykite gabalėliais. Mėsą išmuškite specialiu plaktuku iš abiejų pusių. Druską ir pipirus iš abiejų pusių įtrinkite į mėsą. Į keptuvę įpilkite augalinio aliejaus ir įkaitinkite iki vidutinio kaitrumo. Sudėkite mėsą ir kepkite, kol ji įgaus auksinę spalvą. Majonezą sumaišykite su smulkintais pievagrybiais ir tarkuotu sūriu. Masę uždėkite ant karbonadų ir sudėkite į indą. Indą įdėkite į orkaitę ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje 30-35 minutes, kol išsilydys sūris. Patiekite su šviežiomis daržovėmis. Skanaus!

Muštinis su svogūnais ir baravykais

Jums reikės:

800 g kiaulienos nugarinės

2 vnt svogūnų

1 v. š druskos

1 v. š maltų pipirų

1 v. š jautienos prieskonių

50 g džiovintų baravykų

Alyvuogių aliejaus

Gaminimas:

Kiaulieną supjaustykite smulkiais gabalėliais ir ją išmuškite specialiu plaktu iš abiejų pusių. Prieskoniais ištepkite mėsą iš abiejų pusių. Į keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įkaitinkite iki vidutinio kaitrumo. Sudėkite smulkintus svogūnus ir džiovintus baravykus ir pakepinkite apie 3-4 minutes. Tuomet sudėkite mėsą. Ją kepkite iš abiejų pusių po 3-4 minutes. Tuomet mėsą perkelkite į indą ir įdėkite į 180 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 20 minučių. Patiekite su karštomis bulvėmis, bulvių koše ir mėgstamomis daržovėmis. Skanaus!

Gabrielė Valaitytė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite