Kultūros ministerija skatina istorinės atminties puoselėjimą

Kultūros ministerija, siekdama puoselėti istorinę atmintį, pilietiškumą ir skatinti Lietuvos valstybingumui svarbių datų minėjimą, skyrė finansavimą 20-iai projektų, įvairiose Lietuvos vietose ir užsienyje įprasminančių Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir „Tautiškos giesmės“ dieną 2026 metais.

Šiai svarbiai datai paminėti skirtoms veikloms Kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės įsakymu paskirstyta 73 600 eurų suma.

Valstybei reikšmingų minėjimų ekspertų komisijos rekomendacijų pagrindu atrinkti kūrybingiausi ir prasmingiausi projektai, kurie aktualizuoja šios svarbios datos istorinę reikšmę.  Liepos 6-osios renginiai, iš dalies finansuoti Kultūros ministerijos, šiemet išsiskirs mastu ir įvairove.

Didžiausias finansavimas – 25 000 eurų – skirtas VšĮ AORC projektui „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį 2026“, kuriuo stiprinamas lietuvių diasporos ryšys su Lietuva įgyvendinant tarptautinę komunikacijos kampaniją ir tiesiogines transliacijas. Sostinėje Lietuvos dailininkų sąjunga pristatys šiuolaikinio meno parodą „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“, kuriai rengti skirta 8 000 eurų. Šiaulių kultūros centras įgyvendins 5 000 eurų finansavimą gavusį projektą „Kariljonai Karalienei Mortai: Karūnos šviesa“, kurio metu bus naudojami mobilūs kariljonai iš Gdansko miesto muziejaus.

Išskirtinės iniciatyvos bus įgyvendinamos ir istorinėse erdvėse. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos projektas lankytojus kvies į temines ekskursijas bei instaliaciją „Mindaugo karūna“. Kruonio kultūros centras organizuos piliakalnių sąšauką tarp Darsūniškio ir Bačkininkėlių su simboliniu delegacijos plaukimu valtimis per Nemuną. Radijo eteryje istorinę atmintį puoselės „Žinių radijo“ laidų ciklas „Istorinės paralelės“.  Valstybės dienos minėjimui skirti projektai taip pat apima Rumšiškių kultūros centro projektą „Laisvė įprasminant atmintį“, Pakruojo kultūros centro šiuolaikišką šventę „Karališkasis Pakruojis“, Kretingos rajono kultūros centro renginių ciklą „Vienybės karūna“ bei Jurbarko kultūros centro iniciatyvą „Karaliaus Mindaugo keliu“. Finansavimas taip pat skirtas vietos bendruomenes telkiančioms veikloms Kupiškyje, Švenčionėliuose, Rudaminoje, Šilutėje, Užventyje, Zarasuose, Pagėgiuose, Viekšniuose, Nidoje bei Giliogirio dvare.

Kultūros ministerija finansuos Šilutės Hugo Šojaus muziejaus renginį „Šviesos ir valstybingumo vakaras Mažojoje Lietuvoje“.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus erdvėse vyks Valstybės dienai skirtas vakaras, jungiantis muziką, architektūrines šviesos projekcijas ir Mažosios Lietuvos istorijos motyvus, o vienu pagrindinių projekto akcentų taps muzikinė programa Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje.

Skirta 1800 Eur.

Į finansuojamų sąrašą pateko Pagėgių savivaldybės Kultūros centro renginys „Šitą žemę man likimas dovanojo…“

Birželio mėnesį vyks vaikų ir jaunimo dailės pleneras „Graži tu mano brangi tėvynė“, liepos mėn. – tautodailininkės edukacija „Išdidi Karaliaus Mindaugo karūna“, kurios metu sukurta floristinė karūna-kėdė taps šventės akcentu.

Liepos 6 d. vyks koncertas su vietos kolektyvų pasirodymais. Visą projektą vainikuos „Tautiškos giesmės“ giedojimas Natkiškių seniūnijos parke. Skirta 1100 Eur.

Pagal Kultūros min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite