Kompensavo plėšrūnų padarytus nuostolius

Šilutės savivaldybei pirmą kartą teko kompensuoti dėl vilkų sudraskytų galvijų padarytus nuostolius. Už 6 sudraskytus gyvūnus teko sumokėti beveik 1000 eurų. Anksčiau sprendimus dėl kompensacijų už plėšrūnų padarytus nuostolius priimdavo Aplinkos ministerija.

Šilutės rajono savivaldybė skyrė kompensacijas už 6 praėjusiais metais plėšrūnų sudraskytus gyvulius.

Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus paaiškino, kad kompensacijų už plėšrūnų padarytus nuostolius tvarka pasikeitė 2013 metų spalio mėnesį, todėl už per 2014 metus padarytus nuostolius turėjo jau kompensuoti savivaldybė. Iki to laiko nuostolių kompensavimu užsiimdavo Aplinkos ministerija, tačiau tuomet ūkininkams labai sunku būdavo įrodyti, kad žalą padarė vilkai.
Dabar tvarka supaprastėjo, žalą apskaičiuoja Savivaldybėje sudaryta komisija. Nukentėjęs ūkininkas kreipiasi į seniūniją ir seniūnijos veterinarijos gydytoją, tuomet sustatomas aktas. Apie gyvūno gaišeną informuojama UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri per parą ją išveža utilizuoti. Ūkininkui padarytą žalą, atsižvelgdama į rinkos kainos, nustato komisija. Kompensacijos išmokamos iš lėšų, kurios sukaupiamos surinkus medžiotojų būrelių sumokėtus mokesčius.
Už 2014 metus žala kompensuota 4 ūkininkams, daugiausia iš Švėkšnos ir Gardamo seniūnijų. Anot R. Rimkaus, dėl nuo plėšrūnų padarytos žalos kreipėsi daugiau ūkininkų, tačiau kai kurių gyvuliai buvo drausti ir nuostolius kompensavo draudimo įstaigos.
„Jeigu draudimo išmokėta kompensacija mažesnė, negu galvijo kaina, skirtumą gali padengti ir Savivaldybė, tačiau tokių atvejų nepasitaikė“, – sakė R. Rimkus. Daugiausiai gyvūnų sudraskyta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Gamtosaugininko manymu, šiuo laikotarpiu vilkai moko medžioti savo vaikus, todėl ir užpuolimų padaugėjo. Daug ar mažai jų būta 2014 metais sunku pasakyti, nes iki šiol žalos nustatymu užsiiminėjo ministerija, o Savivaldybė tokios statistikos iki šiol nevedė. Remigijaus Rimkaus manymu, nuostolių gali padaugėti, nes esama žinių, kad mūsų rajone pastebėta lūšis.
Didžioji išmokų dalis skirta ne patirtai žalai kompensuoti, o prevencinėms priemonėms. Savivaldybė skyrė apie 17 tūkst. eurų Šilutės miškų urėdijai repelentams įsigyti. Lyginant su šiomis išlaidomis, plėšriųjų gyvūnų padaryta žala nežymi. Repelentų pirkimui lėšų skiriama kasmet. Spygliuočių viršūnėles mėgsta skabyti stirnos. Todėl jos tepamos specialiomis medžiagomis. Artėjant šaltajam metų sezonui, repelentais Šilutės urėdijoje aptepami tūkstančiai jaunų medelių.
Dėl stirnų ir šernų padaromų nuostolių kompensavimo, išskyrus retus atvejus, kai kyla ginčai, su medžiotojų būreliais susitaria patys ūkininkai. Pasak R. Rimkaus, labiausiai šernai siautėja laukuose, kur po žeme įsikuria grambuolių lervos. Po tokių šernų „vaišių“ laukai atrodo kaip išarti.
Nepavyksta tinkama sureguliuoti kompensacijų už nuo praskrendančių paukščių nukentėjusių pasėlių išmokėjimo tvarkos. Migruojantys paukščiai per Pamarį skrenda tūkstantiniais būriais ir labai mėgsta atgauti jėgas bei pasistiprinti ūkininkų laukuose skabydami želmenis. Paukščiai saugomi, todėl šaudyti jų negalima, rekomenduojama juos tik išbaidyti garsais arba statyti kaliauses. Sparnuočiai tapo gudrūs. Į tokias priemones nebekreipia dėmesio, o patyrusiems nuostolių ūkininkams iškovoti kompensacijų praktiškai niekuomet nepavyksta.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite