Kokiais ženklais pasitiksime svečius?

Atvykstantieji į Šilutę iš Pagrynių pusės, iškart už tilto per Šyšą, pamato štai tokį postamentą ir didelį akmenį. Nežinantys gali pamanyti, kad tai miesto riboženklis…

Kovo 10 dieną baigsis Šilutės miesto ribas žyminčių ženklų idėjos pasiūlymo konkursas. Tai pirmasis tokio pobūdžio konkursas mūsų savivaldybėje. Nuo kovo 13 iki 24 dienos su šiais pasiūlymais galės susipažinti visuomenės atstovai ir raštu pareikšti savo pastabas. Jau užregistruoti 3 konkurso dalyviai, tačiau kur ir kada gali atsirasti miesto ribas žymintis ir pirmasis svečius pasitinkantis ženklas, dar nėra aišku.

Į Šilutės miestą veda 8 keliai. Konkurso koordinatorė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Agėla Skutulienė sakė, kad konkurso dalyviai patys galės nuspręsti, kur reikėtų rengti miesto ribas žyminčius vieną ar kelis ženklus.
Anot A. Skutulienės, riboženklių statymo vieta nebūtinai turi sutapti su administracinėmis Šilutės miesto ribomis. Pasak vyriausiojo architekto Edmundo Benečio, svarbiausi keliai veda į Klaipėdą ir Pagėgius. Todėl tikėtina, kad ženklai ten ir atsiras. Neturint konkurso rezultatų, anksti spręsti ne tik apie projekto įgyvendinimo terminus ir kainą, bet ir ženklo vietą.
„Toks ženklas – ne reklaminis stovas, kurį pasibaigus akcijai galima nuimti. Šis konkursas – tai gera proga prisiminti, kas yra Šilutė ir kas ją reprezentuoją“, – sakė Edmundas Benetis. Jis atkreipė dėmesį, kad istorinis Šilutės herbas gerokai skiriasi nuo dabartinio. Jame yra briedžio ragas ir ąžuolo šakelė, o ne pašto žygeivio ragas ir stilizuota laivo burė, kaip dabartiniame miesto herbe. Išlikusios tik spalvos. E. Benečio nuomone, galbūt kuriant ženklą būtų galima remtis ir tuo.

Vyriausiojo architekto Edmundo Benečio nuomone, šis akmuo turėtų iškeliauti į Kuršių marių pakrantę.

Beje, vienas apleistas ženklas iš sovietinių laikų tebestūkso įvažiuojant į Šilutę iš Pagrynių, už tilto per Šyšą pasitinka aptriušęs postamentas ir didelis riedulys. Tai sovietų kareiviams skirto paminklo likučiai. Vyriausiojo architekto teigimu, šis akmuo galėtų atsidurti Kintuose, marių pakrantėje ir tapti paminklo Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinam Ernstui Vilhelmui Berbomui pagrindu.
Nors Agėla Skutulienė sakė, kad konkurso sąlygas numatoma šiek tiek palengvinti, jose numatyta, jog fizinis asmuo, norintis dalyvauti konkurse, turi turėti meninį ar architektūros aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą. Juridinis asmuo, asmenų grupė ar ūkio subjektų grupė, norintys dalyvauti konkurse, Šilutės miesto ribas žyminčių ženklų idėjos pasiūlymo rengimui turi paskirti bent vieną architektą, turintį šios srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šie reikalavimai mažina galimų dalyvių ratą. Tokiu atveju, kai konkurse dalyvauti norima, o neturima reikiamo išsilavinimo nėra, E. Benetis rekomendavo į pagalbą pasitelkti profesionalų architektą ar menininką. Anot jo, tokia praktika gana paplitusi.
Vietovės ribas žyminčio ženklo konkursas – gana sudėtingas dalykas, kuris nebūtinai gali baigtis sėkmingai. Tai liudija Kretingos, kur panašus konkursas vyko pernai vasarą, patirtis. Ten toks konkursas sužlugo, nes nebuvo pateikta tinkamų idėjų. Šilutėje vykstančio konkurso sąlygose toks atvejis taip pat numatytas.
Vertinami darbai turi surinkti ne mažiau kaip 12 balų, didžiausias bendras komisijos skiriamų balų vidurkis – 20 balų. Kai visi konkursui pateikti siūlymai įvertinti mažesniu kaip 12 balų vidurkiu, laikoma, kad pateikti darbai yra prastos kokybės. Konkurso laimėtojams ir prizininkams numatytas 5250 eurų prizinis fondas.
Jeigu darbai atitiks reikalavimus ir surinks didesnį nei minimalų balų vidurkį, 1 vietos laimėtojui numatyta skirti 3000 eurų, 2 vietos – 1500 eurų ir 3 vietos laimėtojui 750 eurų.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais bus vertinami pasiūlymai – estetinis išraiškingumas, originalumas, ženklo santykis ir sąryšis su aplinka, medžiagų prieinamumas ir atsparumas. Premijuotų pasiūlymų medžiaga liks perkančiosios organizacijos nuosavybe. Ji įgauns teisę, pasibaigus konkursui, premijuotus pasiūlymus eksponuoti ir skelbti, naudoti rengiant techninį projektą ir t. t. be papildomo apmokėjimo, tačiau visais atvejais perkančioji organizacija privalo paskelbti pasiūlymų autorių vardus. Tolimesni projektavimo ir statybos darbų pirkimai vyks atskirai, vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu bei kitais teisės aktais.

Naujas Palangos miesto riboženklis.

Kaimyninės Tauragės ženklo moderniu nepavadinsi.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite