Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų.

Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras.
Kalbą ministras G. Surplys pradėjo žodžiais: „Noriu padėkoti Seimo nariui Alfredui Stasiui Nausėdai, jau senokai ir su užsispyrimu raginusiam aplankyti Šilutę. Sako, yra daug problemų, reikia pasikalbėti…“ Pasidžiaugęs susirinkusiųjų gausa, ministras padėkojo visiems, dirbantiems žemelę: „Esate kiečiausia Lietuvos investicija ir gamybos, ir paslaugų srityse. Ačiū jums už tai. Jūs tikrai neišvažiuosite iš Lietuvos!“

Kokia žemės ūkio, kaimo kryptis?
Ministras pristatė žemės ūkio ir kaimo ateities viziją, siekius iki 2030 metų. Tokia „Baltoji knyga“ ruošta pusę metų kartu su mokslininkais, ekonomistais, ūkininkais ir t. t. Netrukus ji guls ant stalo, pasieks ir rajonus. Ieškota atsakymo, kur mes einame, taip pat ir sutarimo, kad vidury brastos netektų keisti arklių.
Šis susitarimas dėl ateities turi 4 ramsčius: smulkius ir vidutinius ūkius; stambius ūkius; kaimo verslą; bendruomenes. Anot ministro, žemės ūkis – irgi verslas, todėl labai svarbu turėti klientūrą, kas pirktų. Tai nedidelius ūkius nukreiptų į konkurenciją, gamybą susietų su vartojimu. Gyvenimo tempai tokie dideli, naujovių tiek daug, kad ypač svarbios bus konsultacijos, mokymai.
Žinoma, išlieka svarbi ir kooperacija. Stambūs ūkiai kūrėsi dar iki europinės paramos gavimo, jie įdarbina daug žmonių, tvirti eksporto srityje, garsina Lietuvos vardą užsienyje.
Trečiasis ramstis, anot svečio, – verslas, jeigu norima, kad kaime kurtųsi žmonės, statytų namus, augintų vaikus. Kaime turi kurtis ir ne su žemės ūkiu susiję verslai.
Ketvirtasis ramstis – bendruomenės, kurias ministras pavadino vienybės lopšiu, jos gali sėkmingai plėtoti viešąsias paslaugas, telkti gyventojus, globoti tuos, kam to reikia, rūpintis jaunimu, plėtoti kultūrą. Todėl bendruomenių kaime stiprinimas – labai svarbus.
Patikinta, kad atveriamos galimybės gaminti maisto produktus butuose, namuose, nebus tokio griežto Maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliavimo. Bus naujų kvietimų teikti paraiškas europinei paramai gauti, paraiškos būsiančios paprastesnės, sparčiau vertinamos, žodžiu, biurokratizmo mažės. Ypač kuriantiems verslą kaime: 6 kartus trumpėja verslo planas, 3 kartus – paraiška, tik išlieka sąlyga darbo vietą išlaikyti trejus metus.

Melioracija
Ministras G. Surplys žino, kad į Šilutės kraštą suplaukia visos Lietuvos vanduo, tuo tarpu melioracijos sistemos senos, jas būtina tvarkyti. Yra dvi naujienos. 2017 m. pabaigos liūčių nuostoliams iš dalies padengti Lietuva gavo 17 mln. eur europinės paramos, kuri teko savivaldybėms. Ši suma yra dvigubai didesnė už per metus skiriamus Lietuvos pinigus. Tad proveržio tikėtis sunku. Ministras sakė su Premjeru aptaręs, kad būtinas planas per 10 metų renovuoti senąją ir jau atgyvenusią melioracijos sistemą.
Dėl melioracijos griovių ir upelių tvarkymo sutarta, kad iki 2,5 km ilgio bus galima tvarkyti be leidimo, iki 1,5 km – net nieko neinformavus, o iki 4 km ilgio teks tartis, nes laukiama naujo aplinkos ministro, rūpi jo nuomonė.
Prakalbus apie apsemiamus laukus, paaiškėjo, kad šiemet Šilutės rajonui tenka 2,3 mln. Eur, iš šios sumos 2 mln. – polderiams, o melioracijai lieka 300 tūkst. eurų.

Pieno ūkis ir kiti rūpesčiai
Ministras nedaugžodžiavo: ar ūkininkas pats pristato pieną, ar per supirkėjus, visiems turi būti mokama vienodai. Visos pirkimo kainos turi būti skelbiamos viešai. Praeitų metų gale teko dėmesio pieno sektoriaus plėtrai: paraiškose daugiau balų skirta statantiems, atnaujinantiems fermas, o ne perkantiems traktorius. Taip pat papildomų balų gauna kooperatyvai, nes jie reikalingi kaip auganti derybinė galia siekiant už pieną gauti brangesnę kainą.
Lietuvoje yra 40 tūkst. pieno gamintojų, tačiau be kooperacijos nieko gero nebus, nes daug nesutarimų, galimybių manipuliuoti, nors pienas visų vienodas. „Niekaip nesuprantu, kodėl mūsų pieno perdirbėjai perka pieną Latvijoje, Estijoje, ten moka bangiau, o neperka Lietuvoje“, – tarsi klausė svečias.
Bus lengvatų ir ekologiniams ūkiams. Svečias priminė, kad labai svarbu asfaltuoti kaimo kelius, todėl šiemet ministerija iš Kaimo plėtros fondo skiria 10 mln. Eur būtent tik keliams asfaltuoti, savo ruožtu tai darys ir Automobilių kelių direkcija. Vienas kilometras asfalto teks Šilutės rajonui papildomai? Salėje pasigirdo juokas…
Šilutės rajono pieno gamintojams vadovaujanti ūkininkė Juzefa Tamavičienė klausė, ar turi ministerija darbuotoją ryšiams su savivalda, ar Kaimo reikalų skyriui uždrausta bendrauti, tartis su pieno gamintojais? Ar skyrius gauna įstatymų projektus, kodėl nesitaria su ūkininkais, nerengia diskusijų, nesidomi žemdirbių nuomone? Štai rengiamas Melioracijos įstatymas, o kur pamatyti jo projektą, kas dėl jo tarėsi, ar žino ūkininkų nuomonę?
Ministras atsakė, kad su kiekvienu Lietuvos gyventoju nepasitarsi, o pasiūlymų laukia.
Edvardas Jurjonas klausė, ar leis Šilutės krašte išgauti skalūnų dujas, kai technologijos esančios senos, nepatikimos, galima tarša? Ministras sakė negalįs nieko pažadėti, mat Lietuvoje pinigai ant medžių neauga…
Usėniškė ūkininkė priminė, kad turi kvėpuoti kelių dulkėmis. Ministras atsakė, kad pagal išgales kaimo keliai asfaltuojami, į tai meras pridūrė, kad seniūnijoje bendruomenės sprendžia, ką pirmiau asfaltuoti.
Jaunas vyras klausė, ką valdžia padarė dėl augančių kainų, nes Norvegijoje pieno, mėsos, grūdų kainas reguliuoja. Atsakyta, kad Norvegija nėra Eurupos Sąjungos narė kaip Lietuva, mes kainų reguliuoti negalime, tačiau savo produktus galime pardavinėti visoje ES, o dabar produktų kainos viešinamos, galima sužinoti, kur pigiau.
Padiskutuota įvairiomis temomis, buvo klausimų ir kitiems svečiams.

Apdovanojo
Ministras G. Surplys atsivežė padėkų. Už inovacijų diegimą sėkmingai vystant gyvulininkystės ūkį padėkos įteiktos ūkininkams Gražinai ir Juozui Kiudžiams (Gardamo sen.) bei Solveigai ir Linui Kairiams (Usėnų sen.), už sėkmingą augalininkystės ir daržininkystės ūkio plėtrą – Linai ir Arūnui Šedžiams (Žemaičių Naumiesčio sen.). Šie ūkiai pernai rajone tapo konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais. Už sėkmingą pieno ūkio plėtrą ir padėkota Astai ir Remigijui Marozams (Šilutės sen.), už svarų indėlį konsultuojant žemdirbius ir padedant teikti paraiškas – Šilutės seniūnijos inžinierei-žemėtvarkininkei Ramutei Girskienei, už aktyvią profesinę veiklą – veterinarijos gydytojui Vidmantui Gečui, už gerą ir profesionalų darbų – Kaimo reikalų skyriaus kolektyvui, už svarų indėlį konsultuojant žemdirbius ir padedant teikti paraiškas – Juknaičių seniūnijos žemės ūkio specialistui Vytautui Barkauskui.

Stasė SKUTULIENĖ