Kodėl uodai svarbūs?

Daugeliui uodai – tai vasaros siaubas, lydintis per žygius ir ramius pasisėdėjimus gamtoje vakarais. Tačiau nors jie ir erzina bei skaudžiai kanda, šie vabzdžiai yra svarbi gamtos dalis, nepakeičiama daugelyje ekosistemų.

Pasaulyje priskaičiuojama per 3500 uodų rūšių, o mūsų kraštuose dažniausiai sutinkamas – paprastasis uodas (lot. Culex pipiens). Jo patelės siurbia žinduolių kraują, bet tik tam, kad subrandintų kiaušinėlius. Patinai tuo metu ramiai siurbčioja gėlių nektarą – švelnūs romantikai.

Uodai deda kiaušinėlius į vandenį. Lervos greitai išsirita, kelias dienas gyvena vandenyje, pereina į lėliukės stadiją ir galiausiai – prašalaičiui virš galvos jau plazdena naujas vabzdys. Suaugęs uodas, priklausomai nuo temperatūros, gyvena nuo 10-14 dienų (patinėliai) iki 3-5 savaičių (patelės).

Reikia sveikos ekosistemos

Pelkėti lapuočių miškai – tai vietos, kuriose telkšo vanduo, gausu senos medienos, vyrauja vandeningas, nuolat drėgnas dirvožemis. Tai ideali aplinka uodų vystymuisi, nes dauguma jų rūšių deda kiaušinėlius į stovintį ar lėtai tekantį vandenį – pelkių duburius, balas, užlietą samanotą žemę ar net medžių dreves. Šiose buveinėse uodų lervos vystosi apsaugotos nuo saulės ir plėšrūnų, o drėgmės perteklius sudaro sąlygas jiems gausiai plisti.

Gausi uodų populiacija pelkėtame miške rodo, kad ekosistema sveika, veikia vandens apytaka, vyrauja natūrali aplinka.

Gamtai uodai – neįkainojamas resursas. Uodų lervomis minta žuvys, varlės, tritonai, vandens vabzdžiai, o suaugusiais uodais maitinasi šikšnosparniai, paukščiai, laumžirgiai. Kai kurioms šikšnosparnių rūšims uodai sudaro net iki pusės vasaros maisto raciono. O paukščių jaunikliai perėjimo metu išgyvena geriau, kai vabzdžių – ypač uodų – netrūksta. 

Kai kurios uodų rūšys išvis ignoruoja žmones – mieliau renkasi varles ar net kitus uodus, pvz. Toxorhynchites minta uodų lervomis. Be to, kai kurie uodai net padeda apdulkinti augalus, pavyzdžiui, kai kurias orchidėjas.

Uodai – svarbi pelkėtų ekosistemų dalis, atliekanti maisto šaltinio, apdulkintojo ir biologinės įvairovės indikatoriaus funkcijas. 

Parengta pagal Žemaitijos nacionalinio parko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite