Trąšos, pesticidai, augimą reguliuojantys preparatai – tik dalis priemonių, kurias ūkininkai pasitelkia norėdami užauginti gausų bei kokybišką derlių. Tačiau esminis bet kokio derliaus veiksnys – kokybiškos sėklos, kurias išsirinkti gali būti pakankamai sudėtinga. Ekspertų teigimu, egzistuoja tam tikri kriterijai, kuriais remiantis galima rasti tinkamiausias sėklas, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

„Kiekvienas ūkis gali užsiauginti savo sėklų. Bet siekiant kokybės ir ramybės dėl būsimo derliaus, verta rinktis sertifikuotas sėklas. Tiesa, jos yra kiek brangesnės. Atlikti laboratoriniai tyrimai, bandymai realiomis lauko sąlygomis, atitiktį patvirtinantys sertifikatai – įrodymas, kad tu renkiesi kokybišką produktą. Čia galima pritaikyti seną gerą liaudies išmintį: tu žinai, ką nusiperki ir kodėl moki būtent tiek“, – sako Lašų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) augalininkystės padalinio vadovas Andrius Fedotovas.

Svarbūs keli kriterijai

Pasak A. Fedotovo, renkantis sertifikuotas sėklas svarbu įvertinti būsimų pasėlių atsparumą žiemos šalčiams, daigumą ir ankstyvumą – kaip greitai augalai pasiekia brandą. Anot jo, sertifikuotos sėklos būna atitinkamai paruoštos sėjai. Jos apdorotos repelentais nuo paukščių, graužikų, būna atsparesnės ligoms ir pan.

„Pavyzdžiui, auginantiems kukurūzus labiausiai gali rūpėti pasirinktų veislių FAO rodiklis, t. y. kuo vėliau norima pradėti siloso gamybą, tuo patrauklesnės bus veislės su aukštesniu FAO – nuo 230 iki daugiau, ir atvirkščiai. Jei siloso gamybą norite pradėti anksčiau, rugsėjo pabaigoje, patartina rinktis veisles, kurių FAO neviršija 210“, – komentuoja ekspertas.

Dar vienu sertifikuotų sėklų privalumu A. Fedotovas įvardija ir aiškią jų kilmę. Jo teigimu, pateikiami sertifikatai leidžia žinoti ne tik konkrečią sėklų veislę, bet ir jų atsėlį.

„Perkant nesertifikuotas sėklas visada galima susidurti su rizika, jog kilmė – ne iki galo aiški, kaip ir jų kokybė bei tiksli veislė. Pardavėjas gali deklaruoti, kad veislė ir atsėlis – vienokie, kai tikroji situacija – kardinaliai kitokia. To galima išvengti renkantis sertifikuotas sėklas“, – sako Lašų ŽŪB atstovas.

Daugiau nei dešimtmetį 2,5 tūkst. hektarų ūkyje Rokiškio rajone dirbantis Andrius teigia, kad sertifikatuose pateikiama ne tik informacija apie sėklų veisles, bet ir kita aktuali informacija, ypač svarbi savo riziką vertinantiems ūkiams.

„Atsparumas oro sąlygoms, ligoms, kenkėjams, konkretus sėjos laikas, priežiūros ypatumai – visa tai ir dar daugiau pateikiama įsigijusiems sertifikuotas sėklas. Sertifikate pristatomi laboratorinių, kitų mokslinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad ankstesnės konkrečių veislių ligos ir klaidos – ištaisytos. Viskas daroma, jog ūkininkams būtų kuo ramiau“, – pabrėžia A. Fedotovas.

Pataria rinktis bent kelias skirtingas veisles

Tęsiant ramybės tematiką, žemės ūkio ekspertas rekomenduoja kitiems ūkininkams rinktis ne vienos, bet kelių skirtingų veislių sertifikuotas sėklas. Pasak jo, tai padeda išskaidyti ūkinės veiklos riziką.

„Savo ūkyje niekada nestatome viso derliaus tik ant vienos veislės. Renkamės bent kelias skirtingas, nes viena kuri nors gali ar iššalti, ar nukentėti nuo ligų, kenkėjų. Be to, toks eksperimentavimas leidžia atrasti tinkamiausias veisles, kurios užtikrina gerą, kokybišką derlių“, – teigia A. Fedotovas.

Jis taip pat tikina, kad nors sertifikuotos sėklos – brangesnės nei nesertifikuotos, didesnį ekonominį naudingumą pasiekti įmanoma pasirinkus sertifikuotą produktą.

„Rokiškio rajonas yra žinomas dėl savo ne itin derlingų žemių. Jei Lietuvoje viename hektare užauginama vidutiniškai apie 4–5 tonas rapsų, mes kuldavom apie 2–2,5 tonos. Tačiau pradėję sėti sertifikuotas sėklas, dabar įstengiame užauginti 4–5 tonas rapsų viename hektare. Žinoma, reikia įvertinti ir kitas aplinkybes: oro sąlygas, gebėjimą ūkininkauti ir pan.“, ­– tvirtina Lašų ŽŪB augalininkystės padalinio vadovas A. Fedotovas.