Sodininkai žino, kad ne visos obelys derliumi džiugina kasmet. Yra ir „atostogaujančių“. Vienais metais gausiai derančias, o kitais bergždžias vadina pramečiuojančiomis. Kodėl taip būna?

Teigiama, kad dažniausiai pramečiuoja senų rūšių obelys. Derlingais metais obelys suformuoja labai daug žiedų pumpurų, jie prasiskleidžia, bet dalis nubyra, kartu nubyra ir vaisių užuomazgos. Obuolių užaugina tik 5-7 proc. žiedų. Gausiam derliui užauginti vaismedžiai išeikvoja labai daug energijos, kurios neužtenka sukrauti naujų pumpurų, todėl kitais metais derliaus neturi.

Obelys reiklios šviesai, jas dera auginti atvirose vietose, nes kiekvieną lapelį turi apšviesti saulės spinduliai. Jeigu obelų negenime, jos augina labai tankų šakų vainiką. Genint reikia išpjauti ir besitrinančias šakas, taip pat tas, kurios auga į šakų vainiko vidų.

Svarbu dirvožemio derlingumas. Obelis būtina tręšti. Joms naudingas perpuvęs kompostas, ypač sumaišytas su senu mėšlu. Taip dera mulčiuoti dirvožemį obelų šaknų vainiko plote, o komposte esantys sliekai supurens šį plotą.

Azoto, fosforo ir kalio obelų poreikiui tenkinti reikalingos ir mineralinės trąšos. Sodininkai naudoja vandenyje ištirpintą karbamidą, tirpalą supildami į žiedu iškastus griovelius obels šaknų vainiko plote. Tik vėliau griovelius reikia užpilti žemėmis. Obelys nestokos fosforo, jeigu bus tręšiamos dvigubu superfosfatu. O joms naudingo kalio yra medžio pelenuose.

Petro Skutulo nuotr.