Ko dažniausiai gyventojai klausia vaistinių skiepų kabinetuose?

Juk pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo.  

 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

„Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, kaip elgtis. Jis man pasiūlė nueiti į COVID-19 pacientų reanimaciją, kur labai greitai priimsiu reikiamą sprendimą. Mes galime rinktis iš dviejų variantų – pasiskiepyti, arba laukti, susirgsime ar ne.

Tiek pasiskiepijus, tiek susirgus yra ir minusų, ir pliusų. Tačiau vakcina pastarųjų turi daugiau – gaunamas atsparumas ligai, su kuria dar gyvensime ne vienerius metus, nepaisant to, ar ji mutuos, o šalutiniai reiškiniai yra nestiprūs, lengvai ištveriami. Susirgę susiduriame su didele tikimybe pakliūti į ligoninę, išgyventi sunkią ligos eigą, galiausiai numirti. Paklauskite žmonių, kurie palaidojo savo artimuosius, ar jie už skiepą ar prieš“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

 

Daugiau laiko – daugiau klausimų

Pasak K. Vaičaitienės, vaistinėje žmogui skiriama daugiau laiko nei kitose skiepijimo vietose. Gyventojai patys yra linkę konsultuotis, užduoti daugiau klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis po skiepo, mat pasitarę su specialistu jie jaučiasi saugiau.

„Ateina žmonės su daug aktualių klausimų apie skiepus, apie šalutinį poveikį, kaip jo išvengti. Kalbamės gana ilgai – neabejoju, kad tai bene pagrindinė priežasties, kodėl jie ateina skiepytis į vaistinę. Mums svarbu, kad žmogus po vakcinacijos išeitų ramus. Jie net gali mums paskambinti. Yra tokių pacientų, kurie kitą dieną paskambina ir pasipasakoja, kaip jaučiasi. Skambina išties nemažai – ypač moterys. Galime patarti, jei kamuoja prasta savijauta, skauda galvą, kyla temperatūra“, – aiškina ji.

Anot vaistininkės, skiepytis ateina ne tik vyresnio amžiaus žmonės, pastaruoju metu itin padaugėjo jaunų žmonių, kai jiems jau buvo suteikta galimybė gauti vakciną nuo koronaviruso.

„Buvo atėjusi viena jaunuolių kompanija – keli skiepijosi kitur, o keli pas mus. Vakcinas gavę kitose vietose sakė, kad pas mus jaukiau, gali drąsiau užduoti rūpimus klausimus, daugiau sužinoti apie patį procesą. Vaistininkai juk mėgsta bendrauti su žmonėmis“, – teigia K. Vaičaitienė.

Itin daug gyventojų vaistininkų klausia, ar šie siūlo jiems skiepytis ar ne. Vaistinės vedėjos teigimu, tai sudėtingas klausimas, į kurį žmogus turėtų atsakyti pats.

„Mes tik galime patarti. Prieš skiepydamasi pati atsisėdau, pasiėmiau baltą lapą, vienoje pusėje surašiau minusus, kitoje pliusus – pliusų buvo daugiau. Žinoma, pacientui lengviau priimti sprendimą pasitarus su specialistu“, – įsitikinusi vaistininkė.

 

Skiepija „nuo dūšios“

Nuo COVID-19 infekcijos vaistinių tinklas pradėjo skiepyti nuo birželio 2-osios tam, kad prisidėtų prie visuotinio imuniteto, kuris susidaro pasiskiepijus 70 proce. šalies gyventojų. Lietuvoje šis tikslas yra pasiekiamas, mat šiuo metu virš 40 proc. žmonių jau pasiskiepijo, o virš 10 proc. persirgo.

„Vaistinėse turime atskiras vakcinacijos patalpas, higienos pasus, akreditaciją, vaistininkai prieš šį procesą taip pat specialiai apmokyti, praplėtėme savo žinias apie infekcines ligas, todėl galime žmonėms suteikti dar daugiau informacijos. Skiepijame gyventojus pagal visus reikalavimus ir „nuo dūšios“. Kai tik gauname vakcinas, šią informaciją perduodame į sistemą – gyventojai per 1-2 valandas išgraibsto visas vietas vaistinėje (Baublio g. 2, Vilniuje). Atrodo, kad jie specialiai laukia mūsų vakcinų. Kodėl taip yra?

Tai vaistininkų įdirbis – tokio pasitikėjimo per kelias savaites neįgausi. Dauguma turi net savo vaistininką, ateina į vaistinę su juo pasitarti dėl savo sveikatos, o dabar ateina ir pasiskiepyti“, – kalba K. Vaičaitienė.

Vaistininkė įsitikinusi, kad vakcinų nauda bei saugumu vis dar abejojantys gyventojai turėtų labiau pasitikėti mokslu, mat mokslininkai sukūrė vakcinas, jos yra oficialiai registruotos, patikrintos. Tačiau viešojoje erdvėje sklindanti dezinformacija klaidina kai kuriuos žmones.

„Jei nebūtų vakcinų, nebūtų ir mūsų. Buvo ir raupai, ir tymai, tada žmones nuo infekcinių ligų gelbėjo tik vakcinos. Kai atsirado pirmosios vakcinos – tai buvo visiška naujiena, kurią žmonėms buvo kur kas sudėtingiau priimti negu dabar. Tačiau žmonės ryžosi ir tokiu būdu išgelbėjo pasaulį. Mūsų gal net šiandien nebūtų, jei Žemėje neegzistuotų skiepų“, – dėmesį atkreipia K. Vaičaitienė.

Nuo COVID-19 vaistinių tinkle skiepijama tris dienas per savaitę. Pacientui skiriama apie 10 min., vėliau jam dar rekomenduojama 15 min. ramiai pasėdėti. Norintieji užsiregistruoti skiepui vaistinėje turi atlikti tuos pačius žingsnius, kaip ir registruojantis skiepui vakcinacijos centre.

Užsiregistruoti skiepui galima svetainėje https://vakcina, o pasirenkant norimą vakcinacijos vietą, galima rinktis vieną iš vaistinių, esančią arčiausiai namų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Diena, kai nesisekė moterims ir degė namas Juknaičiuose

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Blaivi 38-erių m. moteris išvažiuodama iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga užkliudė pro šalį ėjusią 82-ejų metų senolę. Tai įvyko spalio 2-os popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Knygnešių g., Šilutėje. Nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 2 d. prieš vidurnaktį degalinėje Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivi (3,44 prom.) 25-erių moteris, gim. 1999 m., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, važiuodama automobiliu „Mercedes Benz ML 270“ atbuline eiga atsitrenkė į degalinėje esančią lauko prekybos lentyną

Informacija apie prekes ir paslaugas – tik lietuviškai

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Privalės aptarnauti valstybine kalba Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims. Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su

Dėl kaimo turistų registravimo bus taikoma išimtis

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeliks pareigos per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime. Pasak Seimo nario Andriaus Bagdono, šis Ekonomikos komiteto narių inicijuotas pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia pakankamai didelę administracinę naštą. „Nuo liepos 1

Šilutės bibliotekoje pristatyta debiutinė Jono Jauniaus knyga

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Jono Jauniaus debiutinė knyga „Mano gyvenimo fizika“. Dalinamės literatės Irenos Arlauskienės įžvalgomis apie pristatymą bei renginio akimirkomis. Naujos knygos šviesa Nuostabus jausmas paimti į rankas naują knygą. Norėčiau tikėti, kad lietuviams jis yra net truputį šventas, jei prisimenam pirmąją knygą, knygnešystės laikus, kovas už žodžio laisvę okupacijos metais. Tai, žinoma, jau su istorija susieti dalykai, bet už juos nė kiek ne mažesnis yra autoriaus savo pirmosios knygos sutikimo džiaugsmas.

Taip pat skaitykite