Nors nulijo šiltas vasaros lietus, gausus būrys knygos gerbėjų šeštadienį susirinko jazminų žiedais kvepiančioje Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje į devintosios Audriaus Šikšniaus knygos – romano ,,Žiemojantis angelas“ – pristatymą. Atėjo nuolatiniai skaitytojai, atvažiavo knygos autoriaus draugų iš Kauno, Raseinių, Klaipėdos. Susitikime dalyvavo knygos mecenatas Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, dainavo ,,Luotužės“ ansamblis iš Rusnės, vadovaujamas Aušros Šlažienės. Vakarą vedė knygos redaktorė Birutė Morkevičienė.

Ar gali paprastas žmogus būti nepaprastas?

Matyt, gali, jei kyla toks klausimas. Sutinki kartais žmogų gatvėje, nieko apie jį negali pasakyti, pasirodo, jis rašo eilėraščius, noveles, net romaną parašė – iš viso 9 knygas…

Pirmąsias 4 knygas ,,Namų link“ (2008 m.), ,,Toli nuo dangaus“ (2009 m.), ,,Kur keliai po rugius išsivaikšto“ (2010 m.), ,,Du keršuliai karvelėliai“ (2011 m.) redagavo mokytoja Irena Arlauskienė. Žurnalistas Dovydas Pancerovas (šilutiškis) yra pasakęs: ,,Perskaitęs knygą ,,Namų link“,  supratau – tai yra tikra. Tai nėra meistriškai išblizgintų žodžių rinkimys. Tai eilės, kurios pjauna širdį tarsi dobilą. Lig geluonies. Lig pat šaknų… Tai eilės, kvepiančios ilgesiu, nostalgija ir nesumeluotais išgyvenimais“.  Antroje ir trečioje knygose pasirodo ir pirmosios novelės. Knygoje ,,Toli nuo dangaus“ – 7 novelės,  ,,Kur keliai po rugius išsivaikšto“ – 6.

Penktojoje knygoje ,,Atsivėrimai“  (2012 m.) spausdinti vien tik eilėraščiai. Tais pačiais metais pirmoji literatūrinė Fridricho Bajoraičio premija buvo įteikta penkių poezijos ir prozos knygos autoriui Andriui Šikšniui – už knygas „Kur keliai po rugius išsivaikšto”, „Du keršuliai karvelėliai”, „Atsivėrimai”.

2013 m. išleistoje knygoje ,,Paklausk žalčio“ išspausdintos dvi novelės ,,Paklausk žalčio“ ir ,,Avilys“. Knygoje ,,Motinų valanda“ (2014 m.) be eilėraščių buvo išspausdinta novelė ,,Gegužiukas“. Novelės veiksmas vyksta Šilutėje, po karo, Kūčių dieną. Novelė buvo spausdinama ,,Pamario“ laikraštyje.

2015 m. pasirodžiusioje knygoje ,,Gyvenimo gyventojai“ novelėje ,,Stiklinė vienatvės“ pasakojama Aldonėlės istorija. Skaitytojai turi progos įsitikinti, kad polinkis į alkoholį atneša tik bėdų ir nesantarvės, supykina tėvus ir vaikus, išskiria net seseris, varo į skurdą.

Devintoji Audriaus Šikšniaus knyga

,,Žiemojantis angelas“ pasirodė prieš keletą dienų. Visas penkias knygas redagavo Birutė Morkevičienė, o paskutiniąją – ir Petras Skutulas. Tekstus kompiuteriu surinko Renata Gabalytė ir Irena Gabalienė. Viršelių nuotraukos – Laimos Putriuvienės.

Renginio pradžioje ,,Luotužės“ ansamblis atliko Rusnės krašto dainą, suteikęs popietei jaukumo, nors už lango įkyriai krapnojo vasaros lietutis.

Po autoriaus padėkų žmonėms, prisidėjusiems, kad knyga atsirastų, Birutė Morkevičienė pristatė naująjį leidinį: ,,Nuo pirmųjų puslapių įdomu knygą skaityti. Monika graži, darbšti, jautri moteris. Visą savo gyvenimą pragyveno kaime, tad jos gyvenimas susideda iš kasdienių darbų, sekmadienių bažnyčioje, vaikų laukimo. Mums, tos kartos atstovams, dar išlikę prisiminimų apie ūkių ir kolūkių žmonių gyvenimą, kai pirmininkas galėjo padovanoti alytnamio raktus tam, kam panorėjęs, ir išklausyti žmones galėjo, ir padėti galėjo, ir į „Garbės lentą“ įdėti, ir nubausti. Ir su alkoholizmu kovoti jiems teko“.

Knygą redagavęs P. Skutulas pranešė, kad veikiausiai bus knygos tęsinys, nes liko neaiškus pagrindinių veikėjų likimas. Paminėjo, kad Audrius Šikšnius savo kūryboje, ypač prozoje, vartoja daug senų,  nevartotinų žodžių, kartais ir barbarizmų. Tačiau nuginčyti jį labai sunku – dažniausiai įtikina ir ,,pasilieka prie savo“. Dar sakė, kad Audrius ne tik gerai rašo, bet ir daug kalba. „Jeigu važiuodami kalbamės, tai jį ,,išjungiu“ tik atvykus…“

Kelias

Audriaus Šikšniaus tėviškė – Aleksandrija, Skuodo r., Žemaitijoje. Baigęs miškininkystės mokslus, daugiau kaip dešimtmetį dirbo Druskininkuose. Ten dienos šviesą išvydo pirmieji tekstai, prie kurių prisidėjo Šilutėje parašyti eilėraščiai. Už juos respublikiniame poezijos konkurse ,,Žydinčios vyšnios šakelė“ buvo įvertintas diplomu. Audriaus gyvenime didelę įtaką padarė jį užauginusi močiutė, kuri buvo lietuvių kalbos mokytoja. Audrius daug skaito, yra sukaupęs gausią biblioteką populiariausių knygų. Daug gali cituoti Romualdą Granauską, kuris yra jo mėgstamiausias autorius.

Daugelis šilutiškių žino istoriją, kaip atsirado pirmoji Audriaus Šikšniaus knyga ,,Namų link“. Prie to yra prisidėję žurnalistas Dovydas Pancerovas ir Arvydas Jakas.

Audrius Šikšnius aktyviai rengia susitikimus su skaitytojais, turi savo gerbėjų ratą. Tikriausiai rajone nebėra bibliotekos ar mokyklos, kurioje jis nebūtų skaitęs savo eilių ar pasakojęs novelių atsiradimo istorijų. Paprastas, nuoširdus, gražiai skaitantis savo kūrybą, Audrius visur mielai priimamas ir laukiamas.

Kodėl kuria eilėraščius?

,,Mintys ateina savaime. Iš karto reikia jas užrašyti. Rašau tik juodu rašalu languotame popieriaus lape. Netaisau savo parašytų eilėraščių. Eilėraščiai, surašyti į sąsiuvinį ir atspausdinti, tai jau nebėra autoriaus turtas – tai visų…“

,,Atsivėrimų“ knygos skyriai prasideda eilėrašių faksimilėmis. Šiais kompiuterių laikais rašysenos, kaip žmogaus atpažinimo ženklai, gali išnykti. Audriaus išliks.

Susitikimo metu diskutuota apie tai, kiek autobiografiškumo yra romane ,,Žiemojantis angelas“. Pasak autoriaus, tokios istorijos būta, tačiau tai nėra autentiškas pasakojimas, daug nutikimų, veikėjų, siužetinių linijų yra išgalvota. Bet kuriame kaime galėjo tai nutikti. Knygos anotacijoje rašoma ,,… kai Jurkų gyvenimas lyg vežimas ir vėl nugirgždėjo senu sodžiaus keliuku, Lietuvos vieškeliais ėmė klaidžioti akla karo šmėkla. Sovietinės santvarkos atėjimas į valdžią, žodis Sibiras, kuriame prapuls tie, su kuriais eidavai į bažnyčią – visa tai lyg perkūnijos debesis neaplenks Jurkaus kiemo. Neaplenks ir dešimtmečiais kurto Klemenso ūkio išdraskymas, Klausučių kolūkio įkūrimas…“

Vakaro metu Audrius Šikšnius kalbėjo apie savo draugus, „broliškiausius iš brolių“, kuriems skyrė šią knygą. Tai žmonės, su kuriais ilgus vakarus gali kalbėtis nesustodamas ir nejausdamas laiko, į kuriuos gali kreiptis pagalbos bet kuriuo metu. Pasidžiaugė, kad susitikime dalyvauja ne vienas iš jų. Visi atvyko su dovanomis, kas paveikslu nešinas, kas kavos pakeliu, kas gėlių puokšte.

Skambėjo ,,Luotužės“ ansamblio  atliekamos dainos, Vygantas Paldauskas, Šilutės kamerinio teatro aktorius, skaitė ištraukas iš naujausios knygos. Abejingų veidų nesimatė.

Mecenatas

Knygos pristatyme dalyvavo Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, kuris padėjo knygai išvysti dienos šviesą. Sveikindamas Audrių Šikšnių knygos gimimo proga, pasidžiaugė, jog Šilutėje yra puikių kūrėjų ir kad gali paremti žmogų, kurio kūrybą tikrai mėgsta skaitytojai. Įteikė autoriui gėlių, o mainais gavo dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą su autografu.

Vakarą užbaigė Darius Leveckis, Audriaus Šikšniaus draugas, bardas, kuris, pritardamas sau gitara ir lūpine armonikėle, padainavo dvi dainas ir palinkėjo, kad bloga nuotaika išnyktų, o visus lydėtų tik džiugi.

Vėliau autorius bendravo su svečiais, rašė autografus, o už lango jau švietė saulė…

Kodėl  knyga vadinasi ,,Žiemojantis angelas“ , sužinosite įsigiję ir perskaitę.

P. Birutytė