Klimato kaita Lietuvoje. 2025-ieji buvo penktieji pagal šiltumą nuo 1961 m.

2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C.

Šilti mėnesiai – sausis ir kovas

Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys – vėsesni, o du – artimi 1991-2020 m.  vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti, trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai. Aukščiausia oro temperatūra 2025 m. fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23 parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai pavasario šalnų laikotarpiu.

2025 m. Lietuvoje neregistruota nė vienas kaitros atvejo. Taip pat pernai fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m. Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.

Būta ir sausros, ir liūčių

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 proc. mažiau nei norma), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai – Kybartuose (489 mm).

2025 m. balandžio 22 d. įvyko pirma ankstyva šiltojo metų laiko (konvekcinė) audra. Jos metu iškritusi kruša, galėjusi siekti iki 3 cm skersmens, padarė nuostolių: apsunkino eismą krušos sluoksniu padengtuose keliuose, dėl vėjo ir perkūnijos trumpam buvo sutrikęs elektros tiekimas apie 3 000 vartotojų. Tačiau daugiausiai nuostolių patyrė žemės ūkis, kai krušos ledukai vietomis stipriai pažeidė žydėti besiruošusius rapsus.

Po labai šilto kovo mėnesio (buvo vidutiniškai 3,7 °C šiltesnis nei įprastai) 2025 m. balandžio 25 d. prasidėjusios šalnos baigėsi tik gegužės 24 d. Tai buvo labai ilgas pavasarinis šalnų laikotarpis, su pertraukomis trukęs net 32 dienas. Daugiausiai nuo šalnos nukentėjo vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Dėl didžiulio poveikio sodininkystės ir uogininkystės sektoriams buvo paskelbta valstybinio lygmens ekstremali situacija.

Intensyvios liūtys

Iššūkių ūkininkams pridėjo ir liepos mėnesį buvusios mažai judrios vasarinės  audros, nulėmusios ilgai trunkančius smarkius lietus. Atskiromis liepos dienomis vietomis buvo  užfiksuotos stichinio lygmens ir viena katastrofinio lygmens liūtis. Liepos 30 d. audros metu 28 stotyse iškrito stichinio ir 3 stotyse katastrofinio lygio kritulių kiekis. Intensyvios liūtys kai kur išguldė javus, apsėmė daržus, sodus, pastatus, vietomis išplovė kelius. Įmirkęs dirvožemis apsunkino javapjūtę: buvo sunku įvažiuoti į laukus nuimti derlių, trikdė kitus darbus. Dėl ilgo lietingo laikotarpio buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.

2025-ieji – treti šilčiausi metai iš eilės

„Copernicus” klimato kaitos tarnyba paskelbė 2025 m. pasaulio klimato pokyčių ataskaitą, kurioje apibendrinamos pagrindinės pasaulio ir regionų klimato tendencijos per metus. 2025 m. buvo treti šilčiausi metai pasaulyje po 2023 ir 2024 m., kuomet vidutinė  temperatūra pasaulyje 2023-2025 m. laikotarpiu viršijo 1,5 °C palyginti su priešindustriniu (1850-1900 m.) lygiu, ir tai buvo pirmas kartas, kai šis lygis buvo viršytas trejus metus iš eilės. Vidutinė metinė vandenynų paviršiaus temperatūra buvo 0,38 °C aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį. Tai irgi trečia aukščiausia reikšmė per visą stebėjimų istoriją.

2025 m. buvo treti šilčiausi metai Europoje, kurių vidutinė temperatūra buvo 10,41 °C, t. y. 1,17 °C aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį.

Aplinkos min. inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Labai šaltą sausį Šilutei teko ypač daug saulėtų dienų

Meteo.lt skelbia, jog sausis buvo labai šaltas ir saulėtas. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C. Tai – septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m. Šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C). Paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C. Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra +3,7 °C registruota sausio 2 d. Klaipėdoje, žemiausia – 30,1 laipsnio šalčio sausio 31 d.

Pareigūnė padėjo sulaikyti neblaivų vairuotoją

policija skelbia

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 2-4 dienomis sugadinus spyną buvo patekta į malkinę Melioracijos g., Šilutėje, pavogta žoliapjovė, trimeris bei dviratis, kurie priklauso moteriai, gim. 1984 m. Nuostolis 1070 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 4 d. popietę V. Kudirkos g., Šilutėje, atliekant vyro, gim. 1981 m., apžiūrą, kišenėje rastas medicininis švirkštas su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vidurnaktį Rūgalių k., Kintų sen., pastebėtas automobilis ,,Volkswagen“, kurį galimai vairavo neblaivi (3,02 prom.) moteris,

Lietuvos bankas išleidžia monetas pagalbos tarnyboms ir šalies energetinei nepriklausomybei

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą „112“, skirtą greitosios medicinos pagalbos, policijos ir ugniagesių tarnyboms pagerbti, bei proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Jos paskelbtos oficialiomis mokėjimo priemonėmis. 20 eurų nominalo sidabrinė moneta „112“ į apyvartą bus išleista 2026 m. vasario 19 d., o išankstinis pardavimas prasidės vasario 11 d. Jos tiražas – 2 500 vnt. Moneta yra netradicinės formos – lygiašonė trapecija su skirtingai užapvalintais kampais. Monetos reverse įamžintas tarnybų ženklas – įspėjamoji šviesos signalizacija. Ji perteikia gebėjimą greitai ir

Pensijų kaupimo reforma: pirmąjį mėnesį užregistruoti sprendimai

milijonieriais

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4868 dalyviai. Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5251 euras. 17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei

Taip pat skaitykite