Velykų šventės data nuo 325 m. iki šiol yra nustatoma pagal bažnytinį Mėnulio kalendorių. Velykos yra švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos „bažnytinės“ pilnaties dienos nuo pavasario lygiadienio, nuo datos, kai dienos ir nakties trukmė susilygina – visada yra kovo 21 d.

Astronominio pavasario lygiadienio data dėl laiko juostos ir konkrečios pasaulio vietos svyruoja nuo kovo 19 iki kovo 22 d., tačiau bažnyčia tradiciškai skaičiuoja, kad pavasario lygiadienis visame pasaulyje yra kovo 21 d. Tuo metu pirma „bažnytinės“ pilnaties diena yra nustatoma pagal „bažnytinį“ Mėnulio kalendorių. Šis savo ruožtu yra gaunamas paimant 19 metų periodą ir jį pagal Mėnulio ciklus sudalinant į 235 periodus po 30 ir 29 dienas. Šie 235 periodai yra vadinamieji „bažnytiniai mėnesiai“. Toks sudėtingas skaičiavimas reikalingas, nes Mėnulis aplink Žemę apsisuka per 29,53 dienos – neapvalų dienų skaičių. Šitoks skaičiavimas padeda užtikrinti, kad ilgalaikėje perspektyvoje pilnaties pradžia yra apskaičiuojama teisingai.

„Bažnytinis mėnuo“ pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios jaunaties dienos. O pirmoji „bažnytinės“ pilnaties diena visada yra „bažnytinio mėnesio“ 14 diena.

Pirmoji „bažnytinės“ pilnaties diena nuo pavasario lygiadienio anksčiausiai gali būti kovo 21 d. (lygiadienio dieną), o vėliausiai – balandžio 18 d. Tai reiškia, kad Velykų data teoriškai gali svyruoti nuo kovo 22 d. iki balandžio 25. Paskutinį kartą kovo 22 d. Velykos buvo 1818 m., o kitąkart bus 2285 m.  Didesnė tikimybė, kad pavyks Velykas atšvęsti balandžio 25 d.: artimiausios tokios Velykos laukia 2038-aisiais.

Velykų data nustatoma ir remiantis astronominiu Mėnulio kalendoriumi: kada prasideda pirmoji pilnatis po kovo 21 d. ir kada bus pirmasis sekmadienis po tos dienos. Greičiausiai Velykos bus būtent tada.

Etnologas Libertas Klimka yra pastebėjęs, kad šv. Velykomis išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Tai įvyko trečią dieną po nukryžiavimo, kai mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmės. Didžioji pavasario šventė kasmet švenčiama skirtingomis datomis pagal tokią taisyklę: artimiausią mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji buvo nustatyta 325 m. pirmajame Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Bitinijos miestelyje Nikėjoje (dabar tai Turkijos miestelis Iznikas).

Anot etnologo L. Klimkos, balandžio mėnesio pradžia  pasižymi orų išdaigomis. Nereta, kad ir „kėpį pateikia“. Šis pasakymas reiškia staigią orų permainą: iš šiltos dienelės – į vėjuotą šlapdribą. Kita šio žodžio prasmė – toks varškės paplotis iš grikinių miltų su pakraščiais iš ruginės tešlos. Tikėtina, kad tai būta apeiginio valgio, skirto pavasarinės orės pradžiai pažymėti. Kaip orai, taip ir žmonių nuotaikos… Gal todėl balandžio pirmoji skirta pokštams ir žaismingoms apgaulėms.  Dar ir kalendorinės reformos prie tos sumaišties yra prisidėjusios.

Parengta pagal enciklopedijų inf.