Kintai: gyventojas degino atliekas ir turėjo 87 kilpas bei tinklą

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai aptiko neeilinį radinį. Pastebėję dūmus sodyboje Kintuose, Šilutės rajone, atliko patikrinimą ir nustatė ne tik neteisėtai deginamas atliekas, bet ir gyventojo ūkinėse patalpose laikomas net 87 kilpas laukiniams gyvūnams gaudyt ir statomąjį tinklą. Per reidą Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, važiuodami pro Kintus, pastebėjo viename kieme kylančius dūmus ir įtarė, kad ten gali būti deginamos atliekos.

Patikrinus nustatyta, kad laužavietėje buvo deginamos atliekos su plastiku. Kai sklypo savininkas aplinkosaugininkų prašymu gesino laužą, pareigūnai pastebėjo kieme stovintį katerį ir jiems kilo įtarimas, kad asmuo gali neteisėtai laikyti ne mėgėjų žvejybos įrankius, todėl pareigūnai nusprendė patikrinti ūkines patalpas. Jas apžiūrėjus buvo rastas neteisėtai laikomas statomas tinklas ir 87 kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti.

Kilpos yra vienas žiauriausių draudžiamų medžioklės įrankių. Į kilpą pakliuvęs laukinis gyvūnas, bandydamas išsilaisvinti, blaškosi, sukasi ratais, o po ilgų kančių dažniausiai neišgyvena. Asmeniui skirtos administracinės baudos: už neteisėtą atliekų deginimą skirta 30 eurų bauda ir paskaičiuota 100 eurų žala aplinkai; už ne mėgėjų žvejybos įrankio – tinklo ir kilpų laikymą skirta 150 eurų bauda. Iš pažeidėjo paimtos 87 kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti ir tinklas.

Atsakomybė

Už atliekų deginimą fiziniams asmenims gresia nuo 60 iki 300 eurų bauda, juridiniams asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Už kilpų laikymą gresia nuo 300 iki 800 eurų bauda ir jų konfiskacija. Už neteisėtą tinklų laikymą gresia nuo 60 iki 200 eurų bauda ir jų konfiskacija.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite