Kiek obuolių suvalgyti per dieną?

Dietistė Indrė Trusovė primena, kuo obuoliai yra naudingi žmogaus organizmui ir atsako į amžiną klausimą – kiek jų galime suvalgyti per dieną?

Apie obuolių naudą žmogaus organizmui yra girdėjęs kone kiekvienas, juk ne veltui sakoma, kad „vienas obuolys per dieną – sveiką padaro kiekvieną“. „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Indrė Trusovė pasakoja, kad šiame daugumos lietuvių pamėgtame vaisiuje yra gausu ir flavonoidų, ir vitaminų A, E, C, B1 bei B6, taip pat magnio, fosforo, kalio, kalcio.

Vertingos obuolių medžiagos – odelėje

Dietistė Indrė Trusovė pasakoja, kad pagrindinė geroji obuolių savybė yra ta, kad šie vaisiai – itin turtingi skaidulų, kurios yra būtinos norint palaikyti gerą žmogaus organizmo veiklą.

„Pakankamas skaidulų kiekis stiprina imuninę sistemą, gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo rizikas, taip pat padėti sumažinti cholesterolį bei gliukozės koncentraciją kraujyje. Skaidulos padeda gerinti ir virškinamojo trakto veiklą, yra naudingos mūsų žarnyno mikroflorai, nuo kurios priklauso ne tik mūsų imunitetas, bet ir gera nuotaika“, – aiškina I. Trusovė ir primena, kad didelė dalis vertingų šio vaisiaus medžiagų yra susikaupusios obuolių odelėje, kurią esame linkę nulupti, baimindamiesi, kad kartu su odele galime suvalgyti ir organizmui nenaudingų medžiagų, naudojamų saugant obuolius nuo kenkėjų.

Verta pamirkyti sodos tirpale

„Parsinešus obuolius iš parduotuvės juos reikėtų 15 minučių pamirkyti vandens ir sodos tirpale – į vieną litrą vandens reikia įberti šaukštą valgomosios sodos ir gerai išmaišyti. Šis tirpalas padeda atsikratyti pesticidų bei nereikalingų medžiagų, saugančių vaisius nuo sugedimo, pažeidimų“, – dalinasi I. Trusovė ir priduria, kad tokiu būdu ji rekomenduoja plauti visus vaisius, kuriuos parsinešate iš parduotuvės.

Ji taip pat pataria obuolius laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, atokiai nuo tiesioginių saulės spindulių – tam puikiai tinka vaisiams bei daržovėms skirta lentyna šaldytuve. „Jeigu nusipirkote didelį kiekį obuolių, reikėtų rasti vėsią, tamsią vietą jiems laikyti. Šaltis lėtina nokimo procesą, tad taip laikomi jie ilgiau išliks puikaus skonio, nepraras maistingų savybių, tad ir mėgautis jais galėsite ilgiau“, – dalinasi I. Trusovė.

Kiek obuolių galima suvalgyti per dieną?

Kaip ir valgant kitus saldžius vaisius, taip ir mėgaujantis traškiais, organizmui palankiais obuoliais, svarbiausia yra saikas. Dietistė Indrė Trusovė įspėja, kad vienu kartu suvalgyta per didelė jų dozė gali sukelti nemalonių pojūčių žarnyne. Pavyzdžiui, pilvo pūtimą, raižantį skausmą ar viduriavimą.

„2-3 obuoliai per dieną yra pats tas. Nepamirškime, kad obuoliuose yra ir nemažai cukraus. Tai dar viena priežastis, kodėl juos, kaip ir daugumą kitų vaisių, reikėtų valgyti saikingai ir geriau pirmoje dienos pusėje. O kad cukraus lygis kraujyje išliktų stabilus, obuolius reikėtų derinti su baltymais ir riebalais. Pavyzdžiui, su riešutų sviestu – tai bus puikus, subalansuotas užkandis“, – pataria I. Trusovė.

Skaniu bei maistingu užkandžiu gali tapti ir iškepti obuoliai – jie lengviau virškinami, tad tiks net tiems, kurie serga virškinimo sistemos ligomis ar vargsta su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Mitybos specialistės teigimu, obuolius apdorojant termiškai, juose sumažėja vitamino C kiekis, tačiau išlieka daug skaidulų bei mineralų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite