Kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per pusmetį

Afrikinis kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per artimiausius 6-12 mėnesių, tad reikia galvoti, kaip saugiai naikinti kiaulių ir šernų lavonus, kokios priemonės padėtų apsisaugoti nuo kiaulių maro epidemijos – apie tai kalbėta neplaniniame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje „Dėl situacijos aptarimo Šilutės rajono savivaldybėje ir prevencinių priemonių taikymo afrikinio kiaulių maro atveju“.

Apie iškilusį kiaulių maro pavojų kalbėjo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis.

Į Savivaldybę susirinkusius įvairių sričių specialistus apie kiaulių marą informavo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis. Jis sakė, kad informacija apie kiaulių marą atnaujinama kas 24 valandas. Kol kas Lietuvoje nustatyti tik 2 afrikinio kiaulių maro atvejai. Tačiau ši liga plinta 200-300 kilometrų per metus ar pusmetį greičiu. Jis dar kartą pakartojo, žmogui kiaulių maras nepavojingas, tačiau gali atnešti didžiulių nuostolių kiaulininkystės ūkiui. Ispanijoje su kiaulių maru teko kovoti 20 metų.
Šiuo metu mūsų rajone apie 200 augintojų laiko maždaug 19 tūkstančių kiaulių. E. Ciparis susirinkusiems priminė, kaip dėl kitos užkrečiamos ligos 2009 metais teko sunaikinti kiaules Jonavos ir Panevėžio rajonuose. Todėl teiginiai, kad 90 procentų visų šernų išnaikinimas esanti per griežta priemonė, neteisingi. Juo labiau kad ta pati Baltarusija, iš kurios, kaip spėjama, ir atėjo afrikinis kiaulių maras, dabar nebeperka iš mūsų ne tik kiaulių, bet ir mėsos produktų, pašarų ir net ėdalo šunims.
Pasak E. Cipario, kiaulių maro požymiai labai panašūs į kitų mažiau pavojingų ligų simptomus, todėl be laboratorinio tyrimo sunku nustatyti, kuo susirgo gyvūnas. Jis rekomendavo kreiptis į veterinarus vien pastebėjus, kad kiaulės atrodo ar elgiasi neįprastai. O apie visus miške rastus kritusius šernus būtina kuo skubiau pranešti veterinarams, patiems gaišenų liesti negalima. Visus sumedžiotus šernus reikia pirmiausiai ištirti dėl maro, o iki to laiko jų nei darinėti, nei dalintis mėsa negalima. Tyrimo rezultatų reikia laukti apie 2 dienas.
Už kiekvieną sumedžiotą šerną, kuris sirgo afrikiniu kiaulių maru, bus mokama 250 litų, už sveiką, kurio mėsa tinka maistui, medžiotojai gaus 150 litų išmoką. Medžiotojų patogumui dabar padaryta taip, kad mėginiai išsiunčiami ankstyvą pirmadienio rytą. Šilutės savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus pasiūlė sumedžiotiems šernams saugoti panaudoti stacionarius arba mobilius šaldytuvus, tik reikia sutarti su verslininkais, kaip tai padaryti. Gaišenoms laikinai sandėliuoti būtų galima pritaikyti konteinerius, kurių turi UAB „Ecoservice“.
Iškilus ligos grėsmei, reikia besąlygiškai laikytis biosaugos reikalavimų. Medžiotojai neturėtų po savo ūkius vaikščioti su ta pačia avalyne ir drabužiais, su kuriais buvo medžioklėje, taip pat turėtų naudoti dezinfekcines medžiagas, – pasak veterinarijos tarnybos viršininko, geriausiai tam tinka „Virocid“, „Ecocid S“ ir „Virgon“.
Masiniu gaišenų utilizavimu užsiima Rietave esanti UAB Rietavo veterinarinė sanitarija, tačiau pavieniais atvejais kūnus būtų galima deginti katilinėse. Pasak UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vadovo Algio Šaulio, techninės galimybės deginti gyvūnus yra Juknaičių katilinėse, bet teisiškai tai daryti uždrausta. Be to, Juknaičių gyventojai nepatenkinti, kai pasisukęs vėjas atneša katilinėje deginamų šiaudų tvaiką, o kas būtų, jeigu degintų šernus ir kaiules? Anot LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovo Prano Sirtauto, iškilus afrikinio kiaulių maro epidemijos pavojui, gamtosauginiai reikalavimai būtų sušvelninti. Savivaldybės gamtosaugininkas pasiūlė ieškoti mobilių utilizavimo priemonių arba pabandyti susitarti su Klaipėdoje veikiančia UAB „Fortum“, turinčia leidimą deginti visas atliekas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite