Kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per pusmetį
Afrikinis kiaulių maras Šilutę gali pasiekti per artimiausius 6-12 mėnesių, tad reikia galvoti, kaip saugiai naikinti kiaulių ir šernų lavonus, kokios priemonės padėtų apsisaugoti nuo kiaulių maro epidemijos – apie tai kalbėta neplaniniame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje „Dėl situacijos aptarimo Šilutės rajono savivaldybėje ir prevencinių priemonių taikymo afrikinio kiaulių maro atveju“.

Apie iškilusį kiaulių maro pavojų kalbėjo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis.
Į Savivaldybę susirinkusius įvairių sričių specialistus apie kiaulių marą informavo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis. Jis sakė, kad informacija apie kiaulių marą atnaujinama kas 24 valandas. Kol kas Lietuvoje nustatyti tik 2 afrikinio kiaulių maro atvejai. Tačiau ši liga plinta 200-300 kilometrų per metus ar pusmetį greičiu. Jis dar kartą pakartojo, žmogui kiaulių maras nepavojingas, tačiau gali atnešti didžiulių nuostolių kiaulininkystės ūkiui. Ispanijoje su kiaulių maru teko kovoti 20 metų.
Šiuo metu mūsų rajone apie 200 augintojų laiko maždaug 19 tūkstančių kiaulių. E. Ciparis susirinkusiems priminė, kaip dėl kitos užkrečiamos ligos 2009 metais teko sunaikinti kiaules Jonavos ir Panevėžio rajonuose. Todėl teiginiai, kad 90 procentų visų šernų išnaikinimas esanti per griežta priemonė, neteisingi. Juo labiau kad ta pati Baltarusija, iš kurios, kaip spėjama, ir atėjo afrikinis kiaulių maras, dabar nebeperka iš mūsų ne tik kiaulių, bet ir mėsos produktų, pašarų ir net ėdalo šunims.
Pasak E. Cipario, kiaulių maro požymiai labai panašūs į kitų mažiau pavojingų ligų simptomus, todėl be laboratorinio tyrimo sunku nustatyti, kuo susirgo gyvūnas. Jis rekomendavo kreiptis į veterinarus vien pastebėjus, kad kiaulės atrodo ar elgiasi neįprastai. O apie visus miške rastus kritusius šernus būtina kuo skubiau pranešti veterinarams, patiems gaišenų liesti negalima. Visus sumedžiotus šernus reikia pirmiausiai ištirti dėl maro, o iki to laiko jų nei darinėti, nei dalintis mėsa negalima. Tyrimo rezultatų reikia laukti apie 2 dienas.
Už kiekvieną sumedžiotą šerną, kuris sirgo afrikiniu kiaulių maru, bus mokama 250 litų, už sveiką, kurio mėsa tinka maistui, medžiotojai gaus 150 litų išmoką. Medžiotojų patogumui dabar padaryta taip, kad mėginiai išsiunčiami ankstyvą pirmadienio rytą. Šilutės savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus pasiūlė sumedžiotiems šernams saugoti panaudoti stacionarius arba mobilius šaldytuvus, tik reikia sutarti su verslininkais, kaip tai padaryti. Gaišenoms laikinai sandėliuoti būtų galima pritaikyti konteinerius, kurių turi UAB „Ecoservice“.
Iškilus ligos grėsmei, reikia besąlygiškai laikytis biosaugos reikalavimų. Medžiotojai neturėtų po savo ūkius vaikščioti su ta pačia avalyne ir drabužiais, su kuriais buvo medžioklėje, taip pat turėtų naudoti dezinfekcines medžiagas, – pasak veterinarijos tarnybos viršininko, geriausiai tam tinka „Virocid“, „Ecocid S“ ir „Virgon“.
Masiniu gaišenų utilizavimu užsiima Rietave esanti UAB Rietavo veterinarinė sanitarija, tačiau pavieniais atvejais kūnus būtų galima deginti katilinėse. Pasak UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vadovo Algio Šaulio, techninės galimybės deginti gyvūnus yra Juknaičių katilinėse, bet teisiškai tai daryti uždrausta. Be to, Juknaičių gyventojai nepatenkinti, kai pasisukęs vėjas atneša katilinėje deginamų šiaudų tvaiką, o kas būtų, jeigu degintų šernus ir kaiules? Anot LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovo Prano Sirtauto, iškilus afrikinio kiaulių maro epidemijos pavojui, gamtosauginiai reikalavimai būtų sušvelninti. Savivaldybės gamtosaugininkas pasiūlė ieškoti mobilių utilizavimo priemonių arba pabandyti susitarti su Klaipėdoje veikiančia UAB „Fortum“, turinčia leidimą deginti visas atliekas.
Vaidotas VILKAS